Naujausios
Įvertino aukos mokumą
Šiaulių apygardos teismas vienos mokymo įstaigos moksleivį pripažino kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir 8 mėnesiams, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Ši bausmė subendrinta su anksčiau teismo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi už kitą padarytą nusikaltimą.
Teismas taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones: nemokamus 50 valandų darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant darbus atlikti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat elgesio apribojimą metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Teismo sprendimu, iš kaltu pripažinto asmens buvo konfiskuota 20 eurų, gautų nusikalstamu būdu iš nukentėjusiojo.
Teismas konstatavo, jog septyniolikmečio padarytas nusikaltimas yra įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, kita byloje esančia medžiaga.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos bausmės kaltinamajam tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teisme septyniolikmetis savo kaltę pripažino visiškai, tik teigė visų įvykio detalių nebeprisimena. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kam jam reikėjo 70 eurų.
Į klausimą, kodėl savo auka pasirinko būtent šį vaikiną, kaltinamasis atsakė, jog šis atrodęs toks, iš kurio galima lengvai gauti pinigų.
Kaltinamasis anksčiau teistas už plėšimą – 2018 metais buvo nuteistas pusės metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieniems metams.
Reketuojamas ir mušamas tylėjo
Bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas 2019 metų vasario–gegužės mėnesiais.
Vieną vasario dieną septyniolikmetis vienoje mokymo įstaigoje, koridoriuje, priėjo prie beveik bendraamžio vaikino ir grasindamas fiziškai susidoroti pareikalavo iš jo 70 eurų.
Kaip vėliau liudijo nukentėjusysis, šio vaikino jis anksčiau nepažinojo ir jokių konfliktų su juo nėra turėjęs.
Maždaug po poros savaičių septyniolikmetis nukentėjusiojo paklausė, kada šis atneš reikalaujamus pinigus. Nesulaukęs konkretaus atsakymo, turto prievartautojas aukai trenkė į veidą ir praskėlė lūpą.
Septyniolikmetis savo aukos neketino palikti ramybėje. Kitą dieną po konflikto jis vaikiną dar kartą užpuolė, tąsyk nukentėjusiajam pavyko apsiginti.
Trečią kartą reketuojamas moksleivis buvo užkluptas einantis namo, tada skriaudikas savo auką pargriovė ant žemės ir ėmė spardyti.
Nesulaukęs reikalaujamos sumos, užpuolikas pagrasino sumušti dar stipriau. Į kampą įvarytas nukentėjusysis buvo priverstas pasiskolinti 20 eurų iš draugės, juos netrukus reketininkui ir perdavė.
Tačiau reketininkui to buvo negana, nustatytą dieną jis pareikalavo atnešti dar 20 eurų. Jis auką terorizavo ir telefono žinutėmis.
Nors apie vykstantį reketą žinojo jau ne vienas moksleivis, nukentėjusysis nesiryžo apie tai pasakyti suaugusiesiems. Mamai apie kraujosruvas ant jo kūno sūnus atsakydavo, kad susižalojo sportuodamas. Viskas išaiškėjo, kai vieną dieną nukentėjusiojo mama netyčia sūnaus telefone perskaitė atsiųstą grasinančią žinutę. Supratusi, kad sūnus yra reketuojamas, moteris kreipėsi į mokyklą, policijos pareigūnus.
