Pinigų burtai moterį pavertė įtariamąja ir nukentėjusiąja

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.
Pa­tik­lu­mas ir no­ras ne­sun­kiai pra­tur­tė­ti jo­niš­kie­tei ap­skai­ti­nin­kei pa­ki­šo ko­ją.
Pa­gun­da pra­tur­tė­ti iš in­ves­ti­ci­jų į krip­to­va­liu­tą vie­nos Jo­niš­kio ra­jo­no įstai­gos ap­skai­ti­nin­kę pa­ver­tė įta­ria­mą­ja, ku­ri, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, ta­po ir nu­ken­tė­ju­sią­ja.

Pi­ni­gai te­kė­jo į as­me­ni­nes są­skai­tas

Praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį mi­nė­tos įstai­gos va­do­vas, grį­žęs po ato­sto­gų, pa­ste­bė­jo jam įta­ri­mus su­kė­lu­sius pi­ni­gų per­ve­di­mus į su jais daug bend­rų pro­jek­tų da­riu­sio spor­to klu­bo są­skai­tą. Per de­vy­nis kar­tus bu­vo per­ves­ta be­veik 104 tūks­tan­čiai eu­rų.

Pra­dė­jus aiš­kin­tis, paaiš­kė­jo, kad mi­nė­ti pi­ni­gai at­si­dū­rė jų įmo­nės ap­skai­ti­nin­kės, ku­ri dar ir spor­to klu­be dir­bo bu­hal­te­re, as­me­ni­nė­se są­skai­to­se. Įta­ria­ma, jog mo­te­ris, di­rek­to­riui ato­sto­gau­jant, klas­to­da­vo są­skai­tas-fak­tū­ras ir jas pa­teik­da­vo cent­ra­li­zuo­tai bu­hal­te­ri­jai, kad ši at­lik­tų pi­ni­gų per­ve­di­mus iš įmo­nės į spor­to klu­bą, o iš pa­sta­ro­jo są­skai­tos ji pi­ni­gus per­si­ves­da­vo į sa­vo as­me­ni­nes są­skai­tas.

Įs­tai­gos va­do­vas krei­pė­si į Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ją. Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl su­kčia­vi­mo. 51 me­tų įmo­nės ap­skai­ti­nin­kei pa­reikš­ti įta­ri­mai.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu paaiš­kė­jo, kad iš pa­si­sa­vin­tų pi­ni­gų mo­te­ris ne tik ne­pra­lo­bo, bet juos ir dar sa­vo 40 tūks­tan­čių eu­rų pra­ra­do, nes pa­ti ta­po su­kčių au­ka.

At­si­ra­do ge­ra­da­riai

Jo­niš­kie­tės ne­sėk­mės is­to­ri­ja pra­si­dė­jo praė­ju­sių me­tų pa­va­sa­rį, kai, nar­šy­da­ma in­ter­ne­te, per­skai­tė ži­nu­tę, jog pa­rei­gū­nai su­lai­kė vai­ki­ną, ku­ris tu­rė­jo 200 tūks­tan­čių eu­rų, už­dirb­tų iš pre­ky­bos bit­koi­nais. Šis ty­ri­mas dėl ne­tei­sė­tų pa­ja­mų pa­ty­rė fias­ko kons­ta­ta­vus, jog pre­ky­ba krip­to­va­liu­ta yra tei­sė­ta ir vai­ki­nui bu­vo grą­žin­ti vi­si jo pi­ni­gai. Mo­ters akis už­kliu­vo už čia pat bu­vu­sios nuo­ro­dos į pre­ky­bos krip­to­va­liu­ta tink­la­la­pį. Ji pa­spau­dė ant nuo­ro­dos, pa­si­žval­gė po tink­la­la­pį ir jį už­vė­rė.

Net­ru­kus jai pa­skam­bi­no ru­siš­kai kal­ban­tis žmo­gus ir pa­siū­lė in­ves­tuo­ti į pre­ky­bą krip­to­va­liu­ta, nes tai esąs le­ga­lus ir pa­ti­ki­mas biz­nis, duo­dan­tis ge­rą pel­ną.

Skam­bi­nu­sy­sis ra­gi­no pa­sku­bė­ti, ne­pa­vė­luo­ti į šio biz­nio sku­ban­tį "trau­ki­nį". Mo­ters bu­vo pa­pra­šy­ta į nu­ro­dy­tą są­skai­tą per­ves­ti 250 eu­rų tam, kad pre­ky­bai krip­to­va­liu­ta jai bū­tų su­kur­ta in­ter­ne­ti­nė plat­for­ma, prie ku­rios pri­si­jun­gu­si ji ga­lė­tų sek­ti, kiek yra in­ves­ta­vu­si ir ko­kį pel­ną in­ves­ti­ci­jos duo­da.

Jo­niš­kie­tė su­si­gun­dė, o jai pa­skam­bi­nę "ge­ra­da­riai" uo­liai tal­ki­no. Mo­te­ris su­da­rė jiems vi­sas są­ly­gas sa­vo kom­piu­te­rį, nau­do­jant spe­cia­lią pro­gra­mą, val­dy­ti nuo­to­li­niu bū­du. Ne­pa­žįs­ta­mie­ji jung­da­vo­si net prie mo­ters elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ir iš jos są­skai­tos da­ry­da­vo per­ve­di­mus krip­to­va­liu­tai pirk­ti.

Pri­si­jun­gu­si prie sa­vo in­ter­ne­ti­nės plat­for­mos, gy­ven­to­ja ma­tė, kaip au­ga jos pel­nas. Rea­liai tai bu­vo tik akis ap­gau­nan­ti su­kčių su­kur­ta skai­čiuok­lė, tu­rė­ju­si pa­tik­lią mo­te­rį įti­kin­ti jos in­ves­ti­ci­jų sėk­me. Jo­niš­kie­tė iš pra­džių in­ves­ta­vo sa­vo 40 tūks­tan­čių eu­rų, o vė­liau su­kčia­vi­mu įgy­tus 100 tūks­tan­čių įmo­nės eu­rų.

Kai iš­lin­do iš įmo­nės pa­si­sa­vin­tų pi­ni­gų is­to­ri­ja, mo­te­ris pa­ža­dė­jo pi­ni­gus įmo­nei grą­žin­ti. Tuo me­tu ji in­ter­ne­ti­nė­je plat­for­mo­je ma­tė, jog yra su­kau­pu­si jau apie 600 tūks­tan­čių do­le­rių, tad pa­reiš­kė no­rą pi­ni­gus iš­gry­nin­ti. Ta­čiau pi­ni­gų ne­su­lau­kė: jos tai bu­vo pra­šo­ma su­mo­kė­ti tūks­tan­ti­nes mo­kes­čių su­mas, tai jos pi­ni­gai ne­va bu­vo per­ves­ti ne į tą są­skai­tą ir pa­si­kly­do.

Ta­da jo­niš­kie­tės gy­ve­ni­me at­si­ra­do dar vie­ni "ge­ra­da­riai", ku­rie įta­ria­ma, bu­vo tos pa­čios or­ga­ni­zuo­tos su­kčių gru­pės bend­ri­nin­kai. Jie pa­si­siū­lė pa­gel­bė­ti ir pa­dė­ti su­si­grą­žin­ti pra­ras­tus pi­ni­gus. Už pa­slau­gą pa­pra­šy­ta 50 tūks­tan­čių eu­rų. Mo­te­ris pi­ni­gų ne­be­tu­rė­jo, tad te­ko sko­lin­tis, nes pa­gun­da at­gau­ti 600 tūks­tan­čių do­le­rių bu­vo di­džiu­lė. De­ja, in­ves­tuo­tų pi­ni­gų jai nie­kas ne­sug­rą­ži­no, o pa­si­sko­lin­tuo­sius ji ir­gi pra­ra­do.