Naujausios
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis, atsakingas už savanorius ugniagesius vykdančius visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje, sako, kad pastarosiomis savaitėmis gaunama nemažai neabejingų gyventojų pranešimų apie viešose vietose tamsiuoju paros metu paliktus nedidelius laužus – į kiekvieną pranešimą nedelsiant reaguojama, išvyksta pajėgos.
„Nuvykę prie laužavietės, labai dažnai prie jos nieko nerandame. Tikėtina, kad prie laužo pramogavę jaunuoliai išsibėgioja, pamatę mūsų švyturėlius ir pamiršę paliktos ugnies grėsmę“, – sakė specialistas.
Anot jo, gaisrai, kurių priežastis palikta neužgesinta kepsninė, šašlykinė ar rūkykla itin dažni kaimiškose Šiaulių rajono vietovėse.
Šiaulių ugniagesiai ragina gyventojus, laiką leidžiančius gamtoje sausringu laikotarpiu, būti labai atsargius ir nesudaryti sąlygų gaisrams kilti. Nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip penki metrai. Smilkstančią laužavietę būtina užgesinti. Baigus kūrenti laužą, jį reikia kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis nustos rusenti. Laužus kūrenti tik specialiu ženklu pažymėtose poilsiaviečių laužavietėse. Kitose vietose kurti laužus ar stovyklauti galima tik gavus miško valdytojų ar savininkų sutikimą.
Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, laužo židinius, ugniakurus naudoti ne arčiau kaip šeši metrai nuo pastatų.
