Naujausios
Žolynuose organizuota talka
Pas žolininkę Jadvygą Balvočiūtę Gyvolių kaime tvarkyti vaistažoles šiemet kelis kartus rinkosi Kaune registruoto sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ suburti talkininkai iš visos Lietuvos. Jų pagalba išmatuota tūkstančiu valandų — tiek būtų prireikę dirbti vienam žmogui.
Vytautas RUŠKYS
Talkininkams netrūksta darbo
J. Balvočiūtės ekologiniame ūkyje Mažeikių rajono Gyvolių kaime darbo niekada netrūksta. Kadangi viskam laiko pati žolininkė neturi, nes beveik kasdien padeda besikreipiantiems pagalbos, samdo darbininkus. Ne vienerius metus J. Balvočiūtė yra priėmusi ir talkininkų.
Šiemet žolininkę nustebino „Žolinčių akademija“, kuri vasarą sukvietė į stovyklą apie trisdešimt moterų, besidominčių vaistažolėmis, su dvidešimčia jų vaikų. Talkininkai kelias dienas rinko vaistažoles, jas karpė, kitaip tvarkė.
Praėjusio mėnesio pabaigoje keliolika pagalbininkų iš „Žolinčių akademijos“ daugiausia kasė šaknis.
Paskatino Tėvas Stanislovas
„Žolinčių akademija“ domisi žolininkės J. Balvočiūtės patirtimi, “Šiaulių kraštui“ sakė Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. — Todėl talka buvo reikalinga ir naudinga mums patiems, talkininkams“.
Pasak D. Kunčienės, Kauno krašto sveiko gyvenimo būdo entuziastės neformalios žolinčių veiklos ėmėsi maždaug prieš šešerius metus, kai rinkdavo vaistažoles netoli Nemuno.
Kelios tokios entuziastės 2005 metais buvo pakviestos į renginį pas Tėvą Stranislovą Paberžėje. Tada jis moteris pagyrė ir pasakė, norįs jas vadinti žolinčiais. Tėvas Stanislovas paaiškino, kad M. Valančius savo raštuose taip vadino žmones, kurie vaikščiojo po kaimus ir pasakojo apie žmogaus buvimą, apie meilę gamtai, jos pažinimą. „Ir tie žmonės iš gamtos pasiimdavo visokių žolių, bet tik tiek, kiek tam žmogui reikia, — sakė D. Kunčienė. — Kad nebūtum gamtos grobuonis, vien vartotojas, o būtum jos globėjas“.
„Praėjo metai po pokalbių Paberžėje, ir apsisprendėme vykdyti dvasininko netiesiogiai pateiktus nurodymus mums — skleisti savo žinias, — sakė D. Kunčienė. — Todėl ir susibūrėme į žolinčių organizaciją“.
Žolinčiai moko būti gyvenime
Iš pradžių vadinosi Panemunių žolinčių organizacija, vėliau — „Žolinčių akademija“. Pavadinimas pasikeitė tada, kai pirmosios entuziastės pritraukė akademinio sluoksnio žmonių, kurie ilgai dirbo laboratorijose, atliko mokslinius tyrimus. Kai kurie — ir biologijos, biomedicinos mokslų daktarai.
Akademijos užsiėmimuose pagalba teikiama žmonėms, kurie, anot D. Kunčienės, nemoka gyventi. Nemoka, nes vien lekia, vien siekia.
„Kai organizmas nepakelia krūvio, tada einama pas gydytoją klausti, — sakė D. Kunčienė. — O mes vedame žmones į gamtą, kad čia kiekvienas galėtų paklausti — kodėl man taip yra. Ir daugelis, susilietęs su žolytėmis ir medžiais, gauna atsakymą. Nes jie sustoja pievoje, ko nepajėgia savo namų ūkyje“.
Šiemet „Žolinčių akademija“ audė taką iš tūkstančio rūšių augalų. Dėl jo labiausiai stengėsi vaikai. “Jie ir eina tuo Lietuvos takeliu, kuriuo norime, kad visi žmonės vaikščiotų — žolynais“, — sakė D. Kunčienė.
Akademija ketina surengti apie šimto metrų ilgumo takelio pristatymą lapkričio 29 dieną Kauno Sobore.
Autoriaus nuotr.
ŽOLININKĖ: Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė džiaugėsi šiemet sulaukta talka ir apgailestavo, kad negalėjo daugiau laiko pabūti su talkininkais.
AUDINYS: Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė rodė iš žolynų ir žiedų išaustą takelio dalį.
TALKININKAI: Vasarą talkininkai karpė žoleles vaistažolininkės Jadvygos Balvočiūtės ūkyje.