Viceministrė žadėjo daugiau naudos

Viceministrė žadėjo daugiau naudos

Viceministrė žadėjo daugiau naudos

Praėjusį penktadienį Kelmės rajono savivaldybėje ir ligoninėje lankėsi sveikatos ministro pavaduotoja Nora Ribokienė. Dėl ligoninių pertvarkos nerimaujančius medikus ji patikino, jog kol kas Kelmės ligoninė teiks visas paslaugas, kokias teikė iki šiol.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Ligoninės gyveno per prabangiai

Lėšos sveikatos apsaugai mažinamos nuo septynių iki 3,66 milijardo litų, todėl pertvarka esą būtina. Viceministrė Nora Ribokienė sakė ir Šveicarijoje, vienoje turtingiausių Europos šalių, matė uždarinėjamas ligonines. Mažose ligoninėse nėra Reanimacijos skyrių. Teikiama daugiau ambulatorinių paslaugų. Mat vienas stacionare gydomas ligonis kainuoja tiek pat, kiek penki— šeši ambulatoriškai gydomi žmonės. Šveicarijoje ambulatoriškai gydomi ir onkologiniai ligoniai.

Viceministrės nuomone, pastaruoju metų ligoninės, ypač didmiesčių, gyveno per prabangiai. Kai kurios Vilniuje, tame pačiame kieme esančios ligoninės turi kiekviena atskirą brangią diagnostinę aparatūrą ir prabangią, pasaulinio lygio laboratoriją. Visa tai ne tik pirkti, bet ir išlaikyti sunku. „Apetitus teks mažinti, — sakė N. Ribokienė. — Nors iškilumo bus mažiau, bet naudos tikrai daugiau.“

Auksinė valandos taisyklė

Rajonų ligoninėse siekiama teikti kuo daugiau ambulatorinių paslaugų. Netgi Chirurgijos skyrius pertvarkyti į Dienos chirurgijos centrus. Dienos centruose būtų atliekamos nedidelės operacijos. Paskui ligonis gydytųsi namuose.

Naikinant chirurgijos skyrius bus atsižvelgiama į tai, kiek operacijų atliekama naktį ir kiek iš viso jų atliekama per metus. Jeigu neatliekama 1100 operacijų, chirurgijos skyrių teks uždaryti. Dar vienas kriterijus — atstumas iki artimiausios ligoninės, kur ligoniui galėtų būti atlikta skubi operacija. Jis turėtų būti ne didesnis kaip 50 kilometrų. Tai vadinama auksinės valandos taisykle.

37 metus chirurgu dirbantis gydytojas Česlovas Urbelis pateikė keletą pavyzdžių, kaip Kelmės chirurgai išgelbėjo keturių žmonių, kuriems buvo sužalota širdis, gyvybes. Penktasis mirė, nes buvo atvežtas per vėlai.

Ar spės, tarkim, iš Vašilėnų, esančių keturiasdešimt kilometrų nuo Kelmės, ligonį nuvežti per valandą dar ir į Šiaulius? Be to, kiekviena maža operacija gali virsti didele, jei į namus parkeliavęs žmogus nebus nuolat stebimas medikų.

Viceministrė patikino, jog Kelmėje Chirurgijos skyrius kol kas nebus naikinamas. Pereinamuoju laikotarpiu bus stebima.

Ar taupyti pradedama nuo periferijos?

„Kodėl kiekvienas mažinimas ir taupymas prasideda nuo periferijos? Ar užteks to, kas bus sutaupyta medikų ir ligonių sąskaita užlopyti sveikatos apsaugos biudžeto skyles? Jei neužteks iš kur bus gauti kiti pinigai?“ — klausė kelmiškiai gydytojai.

„Ar žinote kieno didžiausi atlyginimai?“ — klausė ir viceministrė. “Bankininkų“, — suūžė gydytojai ir slaugytojos. Ministrė paprieštaravo — medikų. Esą didmiesčiuose yra gydytojų, kurie dirba šešiose darbovietėse. Gydytojai turi po 3,7 etato. Tai esą nerealu. Nebent gydytojas nueina į ligoninę tik pamiegoti. Arba dirba tik popieriuje.

„Jeigu gydytojai dirbtų vienu etatu, ligoninės bankrutuotų, — su viceministre diskutavo chirurgas Č. Urbelis. — Neužtektų specialistų. Dabar medikai gyvena ligoninėje. Turi po du, pustrečio etato.“

Kelmiškiai paklausė, kiek etatų sumažinta Sveikatos ministerijoje. Viceministrė patikino, jog taupymą ministerija tikrai pradėjo nuo savęs — sujungta pareigybių, naikinta etatų. Tačiau, kiek konkrečiai etatų panaikinta, neatsakė.

Ligonių srautai bus reguliuojami

„Ar Šiaulių ligoninė spės priimti visus iš rajonų nukreipiamus pacientus? Įkūrus Dienos chirurgijos centrus, į Šiaulius siunčiamų ligonių srautai patrigubės,“ — svarstė kelmiškiai gydytojai.

Viceministrė atsakė, jog reguliuoti ligonių srautus bus antras pertvarkos žingsnis. Kiekviena ligoninė privalo atlikti tai, ką gali. Pavyzdžiui, dabar ir universitetinėse ligoninėse atliekamos mažos, nesudėtingos operacijos. Medikai tai mielai daro, nes už šias paslaugas gauna pinigus iš Ligonių kasos. Universitetinės ligoninės teikia tik apie 20 — 30 procentų tretinio lygio paslaugų. O turėtų teikti bent penkiasdešimt procentų.

Tą krūvį nuo šių ligoninių nuėmus ir perkėlus mažesnėms, atsilaisvinę medikai galės atlikti sudėtingesnes operacijas.

„citata: Ar spės, tarkim, iš Vašilėnų, esančių keturiasdešimt kilometrų nuo Kelmės, ligonį nuvežti per valandą dar ir į Šiaulius?“

SUSIRŪPINIMAS: Neseniai renovuotos Kelmės ligoninės medikai susirūpinę — ką atneš ligoninių pertvarka.

PERTVARKA: Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė mano, jog kai kuriose ligoninėse buvo per daug nereikalingos prabangos.

SUSITARIMAS: Kelmės ligoninės direktoriui Rimtautui Kavaliauskui po susitikimo su ministerijos atstovais tapo aiškiau, kokias paslaugas galės teikti Kelmės ligoninė. Kol kas lieka visi skyriai.

Autorės nuotr.