Naujausios
Vasarą maiste tyko ligos
Vasarą sergančių ūmiomis žarnyno infekcijomis daugėja. Bakterijų skaičius maiste, esant palankioms sąlygoms, per pusę valandos padvigubėja — skaičiuojama milijonais. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja Edita Samulytė perspėja, kaip ir kokių infekcinių ligų galima išvengti.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Vasarą — didžiausia rizika
Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja E. Samulytė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad šiuo metų laikotarpiu perkant maisto produktus būtina atkreipti dėmesį, ar jie tinkamai laikomi, ar nepasibaigęs jų realizacijos terminas, itin atsargiai rinktis kreminius pyragaičius, tortus, nevirintą pieną, grietinę, varškę, čeburekus bei maisto produktus, pirktus iš atsitiktinių asmenų gatvėse, pakelėse, turgavietėse.
„Neaišku, kaip ir iš ko jie pagaminti, kokiomis sąlygomis, kokioje taroje laikomi. Vykstant iškylauti, prie vandens telkinių, kur nebus tinkamų sąlygų laikyti ar gabenti maisto produktus, neimti greitai gendančių maisto produktų“, — perspėjo specialistė.
Pieno produktus, žuvį, mėsos gaminius, daržovių mišraines, tortus, kreminius pyragaičius iki suvartojimo laikyti reikia šaltai: 2-6 laipsnių temperatūroje. Laikant šiuos maisto produktus netinkamomis sąlygomis, didėja tikimybė apsinuodyti, o jei juose yra mikroorganizmų — susidaro palankios sąlygos jiems daugintis, didėja rizika susirgti žarnyno infekcine liga.
Tokiu atveju, kaip pataria užkrečiamų ligų specialistė, geriau su savimi pasiimti šalto rūkymo dešros, kumpio, lašinių, mėsos ir žuvų konservų, vaisių, daržovių, sausainių, džiuvėsių, duonos, batono ar džiovintų vaisių, riešutų. Troškuliui malšinti tinka vanduo, sultys, vaisvandeniai (be sintetinių saldiklių ir ryškių dažiklių).
Infekcijos — šalia
Ūmios žarnyno infekcijos plinta per maistą, vandenį, kur kas rečiau per buitinį kontaktą. Užsikrečiama dažniausiai per netinkamai paruoštus ar nepakankamai gerai termiškai apdorotus gyvūninius maisto produktus.
„Salmonelioze — dažniausiai užsikrečiama per paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta“, — sakė E. Samulytė.
Maistą, pasak specialistės, gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
Kitų žarnyno infekcijų: šigeliozės, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės, rotavirusnio enterito, sukėlėjų šaltinis yra tik žmogus, sergantis ūmia ar besimptome ligos forma, ar bakterijų (virusų) nešiotojas. Specialistė pasakoja, kad šigeliozė dažniausiai plinta per užterštą maistą ir geriamąjį vandenį.
Virusiniu hepatitu A — lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto būdu, dėl nepakankamos higienos, per užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.
Maiste gausu pavojų
E. Samulytė teigia, kad maisto toksines infekcijas gali sukelti ir maisto produktuose esančios bakterijos ir jų toksinai. Viena tokių ligų — botulizmas. Apsinuodyti galima pavalgius nepakankamai parūgštintų daržovių, grybų taip pat mėsos bei žuvies konservų, sūdytų ar rūkytų mėsos bei žuvies gaminių.
„Botulino bakterijos maiste nesidaugina ir negamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis, dėl susikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai — tai signalas“, — pasakojo E. Samulytė.
Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, trešiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu. Todėl specialistė rekomenduoja tiek namuose augintus, tiek turguje pirktus vaisius, uogas, daržoves plauti tekančiu vandeniu, paskui juos perpilti virintu.
Patariama kopūstų viršutinius lapus nuimti. Salotas, svogūnus plauti po vieną lapelį, šakniavaisius plauti su šepetėliu.
Sunkiau serga maži ir seni
„Susirgti gali visi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus bei kitų demografinių ypatumų. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuninės būklės, toksino kiekio. Žinoma, sunkiau serga kūdikiai ir maži vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, taip pat asmenys sergantys ar turintys kitų sveikatos problemų“, — patikino vedėja.
Nedelsiant kreiptis į gydytojus patariama esant aukštai temperatūrai, gausiam viduriavimui, dažnam vėmimui, atsiradus pirmiesiems dehidratacijos simptomams (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas).
„Mirties atvejai nuo šių ligų Lietuvoje registruojami labai retai, ligos baigtis paprastai yra gera. Tačiau ligos trukmė ir pasveikimas priklauso nuo laiku pradėto gydymo“, — sakė specialistė.
Patariama pasireiškus pirmiesiems apsinuodijimo maistu požymiams, sukelti vėmimą (tai padeda greičiau atsikratyti mikrobų, toksinų ir nuodų, patekusių į virškinamąjį traktą), viduriuojant iš žarnyno pasišalina toksinai ir mikrobai, todėl nereikia tuoj pat griebtis vaistų nuo viduriavimo.
„Vaistai paralyžiuoja žarnyno lygiuosius raumenis ir numalšina skausmą, sumažina viduriavimą, bet ligos sukėlėjai lieka toliau nuodija organizmą“ — pasakojo E. Samulytė.
Vemiant, viduriuojant organizmas netenka daug skysčių, todėl labai svarbu atkurti elektrolitų balansą, rekomenduojama gerti ramunėlių, mėtų arbatos, reikia gerti mažais gurkšneliais, neapsunkinant skrandžio veiklos.
„Vieną ar dvi paras reikėtų gerti tik šiltą stiprią arbatą, valgyti džiūvėsėlius, sriubą, išvirtą iš ryžių ar linų sėmenų. Prie įprasto maisto pereiti palaipsniui“, — patarė Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja.
Išvengti ligos galima:
* Gyvūninės kilmės produktus gerai išvirti ar iškepti. Nustatyta, kad mikrobai žūva, kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78 laipsnius.
* Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus.
* Maistą gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą: būtina kuo dažniau plauti rankas, įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena.
* Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
* Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi.
* Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti muilu ir vandeniu.
* Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
Citata:
„Mirties atvejai nuo šių ligų Lietuvoje registruojami labai retai, ligos baigtis paprastai yra gera“
ATIDUMAS: „Vasara padaugėja sergančių ūmiomis žarnyno infekcijomis, todėl žmonės turi būti atidūs rinkdamiesi maistą bei jį gamindami“, — sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja Edita Samulytė.
LAIKYMAS: Nesuvalgytą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.