Naujausios
Vaistinė sode
Kelmiškė Salomėja Leinartienė 33 metus išdirbo vaistininke. Tačiau cheminiais vaistais per daug nesusižavėjo. Juos naudoja tik tada, kai nėra kitos išeities. Kasdienė moters vaistinė — jos sodas. Padeda kiekviena čia auganti žolė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ekskursija po sodą
Pokalbį su provizore Salomėja Leinartiene pradedame nuo ekskursijos po sodą. Garbaus amžiaus moteris sako neinanti vaistažolių rinkti į miškus. Anksčiau pasirinkti liepų žiedų ir kitų vaistažolių važiuodavo į tėviškę — Vilkaviškio rajoną. Dabar tenkinasi tuo, ką turi sode. Kaip vaistas jai tarnauja netgi keturiasdešimties metų uosis. Jo lapai ir žievė gydo šlapimo takus, padeda nuo viduriavimo.
Ant pamato lapus išskleidusi šunlielė. „Tai labai nuodinga žolė. Sudžiovinta ji dvokia nugaišusia pele. Ir tinka baidyti pelėms. Įdedi į urvą — pelės kaip mat išsinešdina, — pasakoja S. Leinartienė. — Ji gydo ir bronchitą. Bet pačiam darytis antpilą pavojinga. Gali perdozuoti.“
Netoliese stiebiasi ne mažiau nuodinga ugniažolė. Antibakterinė, gydo karpas, ramina nervus, laisvina vidurius.
Po kojomis — takažolių kilimas. Jos valo druskas, tinka nuo pūslės ir šlapimo takų uždegimo.
Apie ramunėles buvusi vaistininkė kalba su ypatinga meile. Jos esančios nuo 99 ligų. Tai kasdienis ponios Salomėjos gėrimas. Ji pakaitomis geria mėtų ir ramunėlių arbatas. Tos arbatos šiek tiek praplečia kraujagysles, moteris pasijunta energingesnė.
Patvoryje išsikėtojęs kietis. Pasirodo, ir jis naudingas augalas. Gydo niežus ir kitus odos susirgimus. Jo nuoviro kompresus galima dėti ant skaudamų sąnarių.
Dilgėlei sode irgi atsiranda vietos. Ji — vitaminų šaltinis. Anksčiau žmonės dilgėlėmis plakdavosi sąnarius. Dilgėlių arbata gydo mažakraujystę. Tik vyresnio amžiaus žmonėms nelabai tinka, nes skatina kraujo krešėjimą.
Sodo pakraštyje — aviečių krūmai. Jų kotai ir lapai tinka nuo peršalimo.
Sodo šeimininkė mosteli ranka į pelyną, liaudyje vadinamą metėle. Karti žolė skatina virškinimą, tinka nuo kirminų ir nuo viduriavimo.
Lysvės gėrybės
Prieiname lysvę. Čia pačios šeimininkės sodintos žolės. Šalavijas, gydantis opas ir dezinfekuojamasis. Jo arbata galima skalauti skaudančią gerklę. Karpytalapis bijūnas — nervus ramina. Raudonėlis — nuo kosulio. O šalia violetinius žiedus iškėlusi ežiuolė — imuninės sistemos stiprintoja ir gelbėtoja nuo bronchito, geltė — tinkama kepenims gydyti.
Už žmogų aukštesnis į tvorą remiasi topinambas, kitaip vadinama saldžioji bulvė. Tie gumbai neturi cukraus, todėl labai tinka diabetikams. Sodo šeimininkė jas valgo virtas ir žalias, vietoj salotų.
Kitame sodo pakraštyje auga lysvelė medetkų. Šviesūs geltoni ir oranžiniai jų žiedai užplikyti tinka skalauti gerklei, skatina kepenų darbą, dezinfekuoja.
Stambūs kaulažolių lapai padeda suaugti lūžusiems kaulams. „Jei nedirba tulžis, reikia gerti pienių arbatos. Tinka ir lapai, ir žiedai,“ — pasakoja S. Leinartienė. — O varnalėšos skatina plaukų augimą. Jų nuoviru reikia tepti galvą. Prancūzai varnalėšas troškina ir valgo. Garšva padeda virškinti.“
Ponia Salomėja neseniai pasisodino debesylą. Jis padeda įveikti įvairias vidurių „anomalijas“. Pasak jos, stebuklingi ir kaštono vaisiai. Vaistinėse pardavinėja eskuzaną — kaštonų ištrauką. Bet lašelių galima pasigaminti ir namuose. Ištrauka mažina sklerozines plokšteles, mažina kraujo krešumą, nuo venų išsiplėtimo jį naudoja sportininkai. Beje, kaštonų žiedai tinka kompresams.
Pasirodo, net po kojomis besiklojantys dobiliukai — puikus vaistas nuo nervų. Ant žemės visa vaistinė.
Susigyveno su vaistažolėmis
Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbusi provizore vaistinėse, prieš du dešimtmečius S. Leinartienė išėjo užtarnauto poilsio. „Susigyvenau su vaistažolėmis. Ir senatvė ne tokia baisi. Aišku, nuo mirties vaistų nėra. Tačiau ir nuo sunkių ligų gali išsigelbėti nuolatinsi dėmesys sau,“ — sako ponia Salomėja.
Žoleles ji džiovina paskleidusi palėpėje, ant švaraus popieriaus lakštų. Kitu popieriumi jas užkloja, kad negautų saulės spindulių. Tada žolelės nepakeičia spalvos ir išsaugo daugiau veikliosios medžiagos. Sudžiovintas susipilsto į atskirus indus. Užsirašo ir ant indo užklijuoja žolelių pavadinimą.
Dažniausiai puodeliui arbatos deda vieną valgomą šaukštą žolelių. Kai kurių žolelių šaukšto užtenka pusei litro arbatos.
Žolininkės nuomone, medikai per greit skuba rašyti vaistus. O žmonės tiki daktarais. „Gydytojai ir farmacininkai vieni kitus remia. Skirdami cheminius vaistus eksperimentuoja su žmonėmis. Nors kartais gal užtektų tik vaistažolių, mikstūros arba dietos. Žinoma, aš nešneku apie rimtas ligas, kurių neišgydysi be vaistų“, — sako ponia Salomėja.
ŽOLININKĖ: Visą gyvenimą provizore vaistinėse dirbusi Salomėja Leinartienė sako, jog kiekvienas augalas turi veikliosios medžiagos.
UOSIS: Keturiasdešimties metų uosis, augantis Leinartų sode, taip pat turi vaistinių savybių. Gydo jo žievė ir lapai.
IMUNITETAS: Gražūs ežiuolių žiedai stiprina imuninę sistemą.
MEDETKOS: Tai sodo puošmena ir naudinga vaistažolė.
Autorės nuotr.