Naujausios
Susižalojimai – patys įvairiausi
Vasaros atostogos, laisvalaikis, atsipalaidavimas, anot B. Jonuškos, yra neatsiejami nuo nelaimių. Vasarą, skirtingai negu šaltuoju sezonu, traumų padaugėja 2–4 kartus.
„Nesvarbu, ar vasarą lyja, ar šviečia saulė, vaikų traumų kaip buvo, taip ir yra. Keičiasi tik traumų specifika. Jei lietingas oras, vaikai dažniau susižaloja namuose ir kitose vidaus patalpose, kur praleidžia daugiau laiko. Kai oras geresnis, dažnesnės traumos – kieme, gatvėje, gamtoje“, – akcentuoja vaikų chirurgas.
Vis dėlto, anot gydytojo, kai lyja vaikai būna ramesni ir traumų įvyksta mažiau, nes ir veikla, kuria jie užsiima namuose, dažniausiai nebūna labai aktyvi. Tačiau pasakyti, kad susižalojimų tokiomis dienomis nepasitaiko, būtų klaidinga. Šią vasarą Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro medikams teko gydyti du vaikus, iškritusius pro antro aukšto langą ir iš trečiojo aukšto balkono. Jiems prireikė anesteziologų-reanimatologų pagalbos.
Dažniausi susižalojimų lauke kaltininkai, anot B. Jonuškos – vaikų transporto priemonės: dviračiai, paspirtukai, batutai. Pastebimai daugėja ir traumų, kurias patiria mažieji keturračių vairuotojai, nes ši transporto priemonė stipriai populiarėja ir tarp vaikų.
Sužalojimai, kuriuos šiemet patyrė keturračiais važiavę vaikai, sunkūs, o jų gydymas sudėtingas – šią vasarą teko gydyti keletą pacientų, patyrusių šlaunikaulių lūžimus. Būta ir kitų kelionėse keturračiais patirtų traumų – vidaus organų, blužnies, inkstų plyšimo.
Šiemet įvyko ir netipinė trauma – vaikas griuvo ant akmens ir teko operuoti plyšusį inkstą.
Į priimamąjį, pasak chirurgo, atvyksta vaikų ir iš vasaros stovyklų: vienas nukrito nuo sūpynių, kitas susižeidė bėgiodamas, žaisdamas futbolą, krepšinį ar kvadratą. Panašių traumų patiria ir žaisdami kieme.
Prieš kelias dienas į medikų rankas pateko pacientas iš Naujosios Akmenės, jį netoli miesto esančiame miškelyje „paskiepijo“ žaltys.
Kokio amžiaus vaikams dažniausiai yra teikiama pagalba?
Pasak B. Jonuškos, šokinėdami ant batuto dažniau susižaloja ikimokyklinukai, tiksliau, susižaloja pats mažiausias iš vienu metu ant batuto šokinėjusių vaikų.
„Už visus kitus lengviausiam vaikui, šokinėjant ant batuto keliese, yra 14 kartų didesnė rizika patirti traumą“, – teigia vaikų chirurgas.
Paspirtukais taip pat dažniau susižaloja mažesni vaikai. Tuo tarpu vyresni dažniau susižaloja važiuodami dviračiais, elektriniais paspirtukais, riedlentėmis bei keturračiais. Gydytojas pastebėjęs, kad juos tėvai duoda ir mažesniems vaikams.
„Penkerių metų vaikui teko diagnozuoti poros dantų lūžius, nes nukrito nuo keturračio, kuris visiškai nebuvo jam pritaikytas. Visiškas tėvų neatsakingumas“, – sakė gydytojas.
Traumų galima išvengti
Dažniausios problemos, dėl ko vaikai patiria traumas, B. Jonuškos įsitikinimu, – atsakomybės stoka. Anot jo, vaikai nemėgsta segėti šalmų – tik dešimtadalis traumas patyrusių vaikų buvo su šalmu ir kitomis apsaugomis.
„Džiaugiamės, kad vaikai yra aktyvūs, tačiau prašome vadovautis saugumo rekomendacijomis: jei ant batuto šokinėja, tai tik po vieną ir tik nuo septynerių metų. O šalmas reikalingas ir dvejų metukų triratukininkui, ir septyniolikos dviratininkui“, – paaiškina vaikų chirurgas.
Jis tėvams mėgsta sakyti, jog vaiko į saugų burbulą nepatalpinsi, bet tėvų rūpestis ir atsakomybė yra apsaugoti vaiką nuo rimtų traumų.
„Vaikams nereikia elektrinių paspirtukų, o mažiesiems reikia vengti pramogų ant batuto. Be to, pavyzdį, užtikrinant saugumą, privalo rodyti ir tėvai: nevairuoti dviračio be šalmo, naudotis kitomis apsaugomis ir elgtis atsakingai“, – įsitikinęs B. Jonuška.