Naujausios
Prieš tris mėnesius kolega mirė nuo infarkto. Jam buvo 51-eri. Kitą dieną Lina užsiregistravo profilaktiniam patikrinimui. Tyrimas parodė padidėjusį cholesterolį ir pradedančią hipertenziją. „Gydytojas pasakė, kad dar penkeri metai – ir būčiau turėjusi rimtų problemų. Dabar koreguoju gyvenimo būdą ir geriu vieną tabletę. Tiek ir tereikėjo", – pasakoja moteris.
Tokių istorijų Kauno klinikose – vis daugiau.
Skaičiai rodo tendenciją
Antalgija klinikos duomenimis, profilaktinių vizitų skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo beveik trečdaliu. Panašią tendenciją fiksuoja ir kitos Kauno sveikatos priežiūros įstaigos.
„Matome kitokį pacientą nei prieš dešimt metų", – sako klinikos vadovė. „Anksčiau žmonės ateidavo, kai jau būdavo blogai. Dabar ateina pasitikrinti, nors jaučiasi gerai. Tai esminis pokytis."
Priežastys – kelios. Pandemija privertė susimąstyti apie mirtingumą. Informacijos apie sveikatą – daugiau nei bet kada. O privačių klinikų paslaugos tapo prieinamos ne tik turtingiesiems.
Širdis: tylus priešas, kuris duoda ženklus
Kardiovaskulinės ligos Lietuvoje kasmet nusineša daugiau gyvybių nei visos onkologinės ligos kartu. Kauno regionas – ne išimtis. Tačiau dauguma širdies ligų išvengiamos, jei aptinkamos laiku.
Kardiologas Kaune – specialistas, kurio kabinete dažnai nuskamba frazė: „Kodėl neatėjote anksčiau?"
„Maždaug kas trečias pacientas, kuris ateina pirmą kartą po keturiasdešimties, turi kažką, apie ką nežinojo", – pasakoja ilgametę patirtį turintis kardiologas. „Padidėjęs kraujospūdis, kuris dar nesukėlė simptomų. Cholesterolio disbalansas. Pradedantys ritmo sutrikimai. Visa tai – koreguojama. Bet reikia žinoti."
Jis rekomenduoja profilaktinį kardiologinį patikrinimą visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50. Anksčiau – jei šeimoje buvo širdies ligų, jei yra antsvoris, jei rūkoma.
Bazinis patikrinimas trunka apie valandą: pokalbis, kraujospūdžio matavimas, elektrokardiograma, jei reikia – širdies ultragarsas. Kaina privačioje klinikoje – 60–100 eurų. Palyginimui: viena diena ligoninėje po infarkto – nuo 500 eurų.
Galva: problema, apie kurią nepatogu kalbėti
Jei širdies sveikatą tikrintis tapo norma, tai psichikos sveikata vis dar lieka jautri tema. Nors situacija keičiasi.
„Prieš penkerius metus žmonės užsiregistruodavo svetima pavarde", – prisimena psichologė, dirbanti Kauno centre. „Bijojo, kad kas nors sužinos. Dabar tokie atvejai – retenybė. Žmonės supranta, kad tai normalu."
Psichologo konsultacija nebėra kraštutinė priemonė. Vis daugiau kauniečių kreipiasi ne tada, kai jau „nebegali", o tada, kai jaučia pirmuosius požymius: ilgai trunkantį nerimą, miego problemas, nuolatinį nuovargį, kurį sunku paaiškinti fizinėmis priežastimis.
„Dažniausias mano pacientas – 30–45 metų dirbantis žmogus, kuris 'turėtų būti laimingas', bet nėra", – sako specialistė. „Geras darbas, šeima, pajamos – viskas lyg ir tvarkoje. Bet kažkas viduje netaip. Ir pagaliau drįsta apie tai pakalbėti."
Vienas apsilankymas pas psichologą kainuoja 45–70 eurų. Dažniausiai pakanka 5–10 sesijų, kad žmogus pajustų pokytį.
Kauno privalumas: prieinamumas
Vilniečiai dažnai skundžiasi eilėmis. Kaune situacija kitokia.
„Pas kardiologą galima patekti per savaitę, kartais – per kelias dienas", – sako klinikos administratorė. „Vilniuje pas tą patį specialistą lauktumėte mėnesį."
Privačių klinikų Kaune – dešimtys. Konkurencija lemia ir kainas, kurios vidutiniškai 15–20 procentų mažesnės nei sostinėje, ir aptarnavimo kokybę.
Be to, Kaunas turi tai, ko neturi mažesni miestai – visą specialistų spektrą vietoje. Nebereikia važiuoti į Vilnių dėl kardiologo ar psichologo. Viskas – per 15 minučių nuo namų.
Ko bijoti, o ko – ne
Specialistai išskiria kelis mitus, kurie vis dar stabdo žmones nuo profilaktinių patikrinimų.
Mitas pirmas: jei nieko neskauda – viskas gerai. Realybė: daugelis rimtų ligų ilgai nevargina. Aukštas kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku" ne be priežasties.
Mitas antras: tyrimai – brangu. Realybė: bazinis profilaktinis patikrinimas privačioje klinikoje – 100–150 eurų. Tiek kainuoja vakarienė dviem gerame restorane.
Mitas trečias: gydytojas ras ką nors baisaus. Realybė: statistiškai dažniausiai neranda nieko arba randa smulkmenų. O jei randa – geriau žinoti dabar, kai dar galima kažką daryti.
Mitas ketvirtas: pas psichologą eina tik „nenormalūs". Realybė: pas psichologą eina žmonės, kurie nori gyventi geriau. Tai ne silpnybė, o sąmoningas sprendimas.
Ką daryti rytoj
Specialistai sutaria: geriausias laikas pasitikrinti sveikatą buvo prieš penkerius metus. Antras geriausias – dabar.
Pirmas žingsnis – ne „surasti geriausią kliniką" ar „išstudijuoti visus tyrimus". Pirmas žingsnis – paskambinti ir užsiregistruoti. Bent jau pas šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir pasakys, ko reikia toliau.
„Žmonės dažnai paralyžiuojami informacijos kiekio", – sako šeimos gydytoja. „Googlina simptomus, skaito apie tyrimus, lygina klinikas – ir nieko nedaro. O reikia tiesiog ateiti. Mes pasakysime, kas toliau."
Lina Kazlauskienė dabar atlieka profilaktinius tyrimus kartą per metus. Jos cholesterolis – normoje, kraujospūdis – kontroliuojamas. Ji sako, kad vienas vizitas prieš tris mėnesius tikriausiai pridėjo jai dešimt metų gyvenimo.
„Kvaila buvo laukti tol, kol kas nors mirė", – sako ji. „Bet bent jau nepalaukiau, kol pati susirgsiu."
Informacija parengta bendradarbiaujant su Antalgija klinika, Kaunas.