Naujausios
Tėvai mokėsi ginti vaikų interesus
Lietuvoje visuomenes požiūris į proto negalią turinčius asmenis išlieka negatyvus, o Italijoje net nebėra specialiųjų mokyklų: bendrosiose mokyklose ir sveikieji, ir negalią turintys moksleiviai mokosi vieni iš kitų. Tokia skirtinga patirtimi Šiauliuose dalijosi projekto „Tėvų mokymas atstovauti proto negalią turinčių vaikų interesus“ dalyviai iš į iš Vengrijos, Italijos, Rumunijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Mokosi atstovauti vaikų interesus
Pasak projekto koordinatorės Ritos Brijūnaitės, svarbu, kad projekte dalyvauja ir profesionalai, ir tėvai: aišku, ko vaikams reikia ir kaip profesionalai gali pritaikyti mokslines žinias.
Pirmasis projekto dalyvių susitikimas įvyko pas partnerius Šiauliuose, vėliau numatyta patirties semtis Italijoje.
Bendrijoje „Šiaulių viltis“ vykusiame susitikime dalyvavusi 47 metų neįgalų sūnų auginanti mama Aldona palygino pasikeitusį požiūrį: sovietmečiu stigo elementarios informacijos apie užklupusią ligą, o dabar atsivėrė akys, kartu ir — galimybės. Jos sūnus dalyvauja “Spalvų orkestre“, koncertuodamas keliauja po pasaulį.
Skirtinga patirtis
Italė Maria Giannuzzi sako, kad Italijoje problemų turintys moksleiviai lanko įprastas mokyklas — šalyje specialiosios mokyklos panaikintos.
„Valstybė įstatymais numato, kad moksleiviai mokytųsi kartu, galėtų vieni su kitais dalytis patirtimi ir padėti vieni kitiems“, — italų požiūrį išsako Maria.
Jai antrina tautietis Claudio Colabianchi: „Proto negalią turintys asmenys, būdami su sveikaisiais, gali daug išmokti. Jei turime vieną asmenį su negalia ir 20 sveikų, neįgalusis mokysis elgesio būtent iš sveikųjų. O sveikieji gali išmokti pažvelgti į pasaulį iš kito taško. Tai — geriausias būdas išmokti priimti skirtingus žmones, ugdyti požiūrį, kad skirtumai turtina žmones.“
Vengrijos atstovė Zsuzsanna Sziluasy pabrėžia bendrą Europos Sąjungos poziciją: negalią turintieji yra tokie, kaip ir visi, be poreikių turi ir savo svajones, ir spalvas.
Vengrijoje priklausomai nuo ligos pobūdžio, vaikai integruojami ir į bendrąsias, ir į specialiąsias mokyklas.
Rumunijoje, kaip ir Vengrijoje, taikoma mišri sistema. Pasak G. Serban iš Rumunijos, jos šalyje socialinis darbas dar tik pradedamas, todėl rumunams reikia daug mokytis. Lietuvoje rumunę ypač sudomino meno studijos, kur neįgalieji gali muzikuoti, piešti.
Stengiasi keisti požiūrį
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šiaulių viltis“ tarybos pirmininkė Marytė Pocienė sako, kad šiuo metu Lietuvoje bendrijas labiausiai spaudžia finansavimo problemos.
„Labai trūksta paslaugų sunkią negalią turintiems žmonėms, jiems sunku integruotis. Pas mus, nors ir įstatymai gina, sunkią negalią turintis vaikas išmetamas iš mokyklos“, — sako M. Pocienė.
Proto negalia Lietuvoje dažnai painiojama su psichikos negalia.
„Jei įvyksta nusikaltimas, apkaltinama, kad jį padarė neįgalus asmuo: taip formuojama neigiama nuomonė. Stengiamės požiūrį keisti, parodyti ne tai, ko vaikai negali, o atvirkščiai — ką gali, kad jie yra tokie patys žmonės, turi lygias teises. Juk Žanas Vanjė (bendruomenės, kurioje proto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu, įkūrėjas- red.past.) pasakė, kad jie yra į žemę atsiųsti “sveikųjų“ sąžinei ištirti“, — sako M. Pocienė.
PATIRTIS: „Šiaulių vilties“ bendrijoje svečiai iš skirtingų šalių dalijosi patirtimi, kaip geriausiai atstovauti proto negalią turinčių vaikų interesus.
POŽIŪRIS: Atstovas iš Italijos Claudio Colabianchi sako, jog proto negalią turintys asmenys, būdami kartu su sveikaisiais, gali daug išmokti.
TRŪKUMAI: Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šiaulių viltis“ tarybos pirmininkė Marytė Pocienė sako, kad Lietuvoje labai trūksta paslaugų sunkią negalią turintiems žmonėms, jiems sunku integruotis.
Jono TAMULIO nuotr.