Šypsena prieš kasdienį skausmą

Šypsena prieš kasdienį skausmą

Šypsena prieš kasdienį skausmą

Šiaulietė Gražina Valiuškienė trisdešimt šešeris metus gyvena su ligos šėšėliu — reumatoidinis artritas moterį lydi nuo šešerių metų. Rankdarbiais ir judėjimu moteris ginasi nuo kasdienio skausmo.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Liga tramdoma judėjimu

Ponios Gražinos namuose jauku. Moters randrabiai puošia lentynas, stalus, kambaryje žydi baltos kalijos. Ir sirgdama reumatoidiniu artritu visus darbus stengiasi nudirbti pati. Ligai nepasiduoda, o dienų būna ir labai sunkių, kai visi sąnariai sustingę ir skaudūs, kai nuotaika bloga, o už lango ne ką smagesnis vaizdas. Tačiau sau išskysti neleidžia.

„Turiu užsiėmimų ne tik namie. Kol kas nedirbu, bet darbo ieškau pagal savo sveikatos galimybes. Mėgstu darbuotis sode, esu viena iš prieš šešeris metus įkurto klubo “Artis“ narė. Geriausias vaistas — judėjimas“,— šypsodamasi sako Gražina.

Moteris pasakoja, kad namiškiai jos ligos nesureikšmina ir nepuola už ją dirbti visų darbų, nes žino, kad mama viską gali pati: paruoš pietus, sode pasodins gražiausių gėlių, papuoš pačios megztais megztiniais, padovanos nertų servetėlių ir staltiesių.

Laisvą minutę visuomet siekia virbalų. Kai Gražinos mama vaikystėje parodė, kaip virbalais išmegzti gerąsias ir blogąsias akis, sustoti megzti buvo sunku. Galvoje gimdavo raštai ir drabužių modeliai, o pamačius naujus siūlus, mintyse jau atsiranda ir galimas mezginys. Gražina savo dirbiniais papuošia ir dukrą.

„Tai mano pats geriausias užsiėmimas. Jei nebūna laiko per dieną, tai nors prieš miegą kokią eilutę numezgu, nors kelias akis. Mūsų klubo moterys beveik visos esame mezgėjos, gal turėdamos tą pačią sveikatos problemą, turime ir tuos panašius pomėgius“, — svarstė Gražina.

Negalima jaustis ligoniu

Savo ligos pradžios ponia Gražina neprisimena, nes tuomet buvo šešerių metų. Mamytės pasakojimu, nerimą sukėlė ant mergytės riešų atsiradę guzai. Tėvai vaiką nuvežė gydytojams.

Jau vėliau, kuomet ponia Gražina jau buvo suaugusi, ji su gydytojais ėmė ieškoti ligos ištakų. Pergalvojusi visus gimines iki prosenelių, sirgusių reumatoidiniu artritu nesurado. Gydytojai padarė prielaidą, kad liga atsirado, kaip keletą kartų persirgtos infekcijos komplikacija.

Savo sveikatos sutrikimą ir tai, kad ji jaučiasi kitaip, nei kiti vaikai, ponia Gražina pajuto ėmusi lankyti mokyklą Joniškėlio miestelyje (Pasvalio rajonas).

„Atsimenu, kad labai skaudėdavo sąnariai. Mamytė pasakojo, kad dėl didžiulio skausmo kojose negalėjau pati vaikščioti, todėl buvau nešiojama ant rankų, tačiau labiau nei kiti vaikai lepinama nebuvau. Visą laiką dėkoju, kad tėveliai man neleido jaustis ligoniu. Buvau lygiavertis šeimos narys, neišskirta“, — prisimena moteris.

Mokykloje patyčių ir užgauliojimų nesulaukė, tikino, kad vaikai priėmė ją tokią, kokia yra. Prisimena, kad net akivaizdžiai matoma fizinė negalia nesukėlė vaikų neigiamos reakcijos.

„Jei būtų apie mane tūpčioję ir aimanavę, koks aš sunkus ligonis, kaip man blogai, tai ir būčiau pasijutusi didžiausiu ligoniu. O dabar taip nėra ir aš galiu, ir moku save priversti judėti, neleidžiu sustingti, nors skauda kiekvieną dieną“, — sakė ponia Gražina.

Skausmo gniaužtai — tvirti

Reumatoidiniu artritu serganti daugiau nei tris dešimtmečius moteris išbandė įvairiausių gydymo būdų, vaistų.

„Skausmas netolygus. Vieną dieną mažiau skauda sąnarius, kitą dieną skausmas toks smarkus, kad nesinori net judėti. Nebūna vienodų dienų, vis kitokios, bet su skausmu“, — pasakoja moteris.

Ponios Gražinos diena prasideda taip pat — visų sąnarių pamankštinimu, nes per naktį jie sustingsta. Atsikėlusi pusę valandos vaikšto po namus, pramankština rankas ir kojas. Dieną jau tampa lengviau, nes stengiasi be darbo nesėdėti.

„Esu optimistė, o tai geras variklis. Gal tėvams reikia padėkoti, kad tokio būdo esu, nes niekada neleido savęs gailėtis, jaučiau palaikymą. Vyrui irgi neleidžiu apie save šokinėti. Pasakiau, kad kol galiu viską padaryti pati, tol ir darysiu pati“, — tvirtino ponia Gražina.

Reumatoidiniu artritu serganti moteris prisipažįsta, kad liga apie save primena visuomet, kai keičiasi oras, sąnariai tampa skaudesni. Nusijuokia, kad pagal savijautą jau žino, kada ir kaip keisis oras, nors pasakyti, kad kažkuriuo metų laiku jaučiasi geriausiai — negali.

Geriausias laikas buvo nėštumas

Liga nesugriovė gyvenimo. Sirgdama sunkia liga sugebėjo baigti mokyklą, susirasti darbą, sukurti gražią šeimą, susilaukti dviejų vaikų — mergaitės ir berniuko.

Planuodami nėštumą vyras ir žmona dėl galimo ligos paveldėjimo kalbėjosi su medikais, tačiau jie nuramino jaunus žmones. Patikino, kad šia liga sirgusi ne nuo gimimo moteris negali perduoti jos savo vaikams. Nėštumo metu negėrė jokių vaistų. Tuo metu jautėsi labai gerai — niekas neskaudėjo.

„Vilniuje mane prižiūrinti gydytoja patarė, jei jau taip gerai jaučiuosi, tai ir turėčiau gimdyti daugiau vaikų. Nebuvo sunku ir susilaukus, nebebuvo laiko apie save galvoti, liga šiek tiek atsitraukė. Dėmesys ir jėgos buvo atiduotos vaikui“, — juokiasi moteris.

REUMATOIDINIS ARTRITAS:

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga — dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas.

Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau — kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai.

Manoma, kad ligos atsiradimo priežastis gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos faktoriai, fizinės ir psichinės traumos.

Reumatoidinis artritas — lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar pelengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams. Vėliau atsiranda tipiški simptomai: sąnarių skausmas stiprėja, užtrunka iki valandos ar ilgiau, sąnariai patinsta.

Ligai būdinga banguojanti eiga — su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga.

Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau laiku pradėjus tinkamą gydymą galima pristabdyti ligos progresavimą. Gydymą turi paskirti gydytojas-reumatologas.

Citata:

„Esu optimistė, o tai geras variklis.

BŪDAS: „Trisdešimt šešeris metus sergu, tačiau esu optimistė ir neleidžiu sau būti silpnai“, — sakė Gražina Valiuškienė.

NORAI: Gražna Valiuškienė nepaisydama savo ligos labai mėgsta ne tik megzti, bet ir darbuotis namuose bei sode.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.