Naujausios
Su teptuku prieš ligą
Šiaulietė Liongina Grietnickienė kaulų retėjimo liga serga beveik dešimt metų, tačiau ligai ji rado užkardą — meną. Moteris, nepaisydama ligos diktuojamų sąlygų, mokosi tapyti, fotografuoti.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Įamžintos gėlių spalvos
Penktadienį ponia Liongina nubudo truputį jaudindamasi — atidaroma jos fotografijų paroda. Moters fotografuotos spalvingos gėlės pristatytos visuomenei Šiauliuose Aido gatvėje esančioje bibliotekoje.
„Gėlės — nuo rožių iki durnaropių žiedų. Fotografavau savo sodo gėles, kai kurios kaimynų augintos, kitos pastebėtos laukuose, pievose, miškuose. Svarbiausia — užfiksuotos spalvos. Jos suteikia pakilią nuotaiką, praeitum pro ją ir nepastebėtum, o fotografijoje išliks“, — pasakojo moteris, kuri prie eksponuojamų gėlių nuotraukų pritaikė ir poezijos posmus.
Ponia Liongina sako, kad ji — ne menininkė, nes visą gyvenimą buvusi inžiniere, ir tik viduje visuomet jautė potraukį menui. Prieš 16 metų sugalvojo įsigyti fotoaparatą, domėjosi šios technikos galimybėmis, fotografijų gamyba, kompozicijomis ir kitomis fotografavimo subtilybėmis. Lankyti kursai bei fotografavimas moteriai buvo puikus užsiėmimas, net ir atėjus ligai.
„Žmogaus gyvenime turi būti visos spalvos — jei mėgsta tik vieną, tai jau kraštutinumas, o kur kraštutinumai ar gerai? Yra net gydymas spalvomis, todėl reikia matyti ir mėgautis visomis spalvomis“, — šypsojosi moteris.
Vaistų saujos nevaldė ligos
Diagnozuotos osteochondrozės simptomus ponia Liongina pajuto beveik prieš dešimtmetį. Energingą moterį nuolat skaudanti nugara bei vis didėjantis skausmas neramino. Prie šios ligos dar prisijungė kaulų retėjimas.
Ponia Liongina vardija, kiek ir kokių vaistų teko jai išbandyti, kad bent šiek tiek palengvintų skausmą. Po įvairių tyrimų paaiškėjo, kad stuburo skausmai buvo susiję su kaulo tankio mažėjimu.
„Kaulų tankis buvo ties kritine riba, kaulai galėjo imti lūžti bet kuriuo momentu. Per septyneris metus intensyvaus gydymo pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir šiek tiek pagerinti kaulų tankį. Suvokiu, kad gerai jau nebus, tiesiog reikia išlaikyti kuo ilgiau pasiektą būseną“, — sakė ponia Liongina.
Prieš ketveris metus medikai ramino ir tikėjo vaistais, tačiau norimo rezultato nepasiekta. Tuomet medikai tiesiai šviesiai pasakė, kad geriau kažin ar bebus. Priemonių, kaip nepasiduoti nevilčiai, kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą turėjo susirasti pati.
„Liga — didelis nepatogumas. Pasilenkti, pakelti, pasisukti negali, greitai nuvargsti, sutinsta sąnariai, skauda nugarą. O žiemą be lazdos kojos iš namų neiškeli, nugriuvus lūš kaulai, o gyja labai ilgai“, — sakė moteris.
Teptuku sumažinta kančia
Ponia Liongina sako, kad skausmas, privertęs sustoti, duoda galimybę apsižvalgyti apie save neskubant, pamatyti kas yra šalia: žmones, daiktus, augalus. Ligos pristabdytas, pamatysi ir gamtos virsmą į kitą metų laiką, besikeičiantį grožį.
„Tik sergantis žmogus supras, ką reiškia sirgti ir kęsti skausmą. Su skausmu kovoti sunku, užsimirštu tapydama“, — prisipažįsta moteris, kuri teptuką pasiėmė ir dailės studiją ėmė lankyti brandžiame amžiuje. Nutapyti paveikslai iškeliavo pas draugus, pažįstamus ir bičiulius. Sakosi, kad nė už vieną paveikslą neėmė pinigų — geriausias įvertinimas yra nuoširdi šypsena.
Savo teptukus ir galimybes išbandė Tytuvėnuose, kur su drauge tautodailininke dvi dienas tapė — gimė trys paveikslai, nemažai fotografavo. Poniai Lionginai mieliausia tapyti gamtą.
„Daugiau nei prieš dešimt metų ėmiau lankyti piešimo kursus, nuo to laiko vis mokausi pas profesionalus šio mokslo. Mano paveikslai nėra kažkuo ypatingi, bet mokaisi, stengiesi, visa tai padeda pamiršti ligą. Potraukis menui, matyt, atkeliavęs iš bobutės, nes ji siuvinėjo iki 87 metų, brolis piešia“, — pasakojo moteris.
Klube vieni kitiems — ramstis
Prieš trejus metus tapusi Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugijos „Artis“ klubo nare, ponia Liongina aktyviai dalyvauja jo projektuose: parengė parodą, padeda tvarkyti miesto kapines, lanko paskaitas ir seminarus, važiuoja į pažintines keliones bei lanko sergančiųjų klubo narius namuose.
„Pinigėlių susirenkame iš žmonių 2 pervedamų procentų, prisiduriame iš nario mokesčių, šiek tiek skiria Savivaldybė už projektus, šiemet gavome 1300 litų. Tai nedaug, bet stengiamės juos išnaudoti reikalingiems dalykams“, — sakė klubo narė.
Veiklos turi pakankamai — aplanko parodas, lanko pamokas, o reikalui esant paremontuoja klube esantį kompiuterį, priduria, kad jis toks pat lėtas, kaip ir jie — sąnarių bei kaulo ligomis sergantys nariai.
VEIKLA: Liga neprivertė Lionginos Grietnickienės sėdėti namuose, o tik paskatino imtis veiklos.
FILOSOFIJA: „Susirgusi neužsidariau tarp keturių sienų, o mokiausi tapyti, fotografuoti, atrasti būdų, kaip įveikti skausmą“, — sakė šiaulietė Liongina Grietnickienė.
SPALVOS: Pirmojoje Lionginos Grietnickienės fotografijų parodoje įamžintos spalvingos gėlės, o prie jų priderintos eilės.
Jono TAMULIO nuotr.
POMĖGIS: Tytuvėnuose tapyti Liongino Grietnickienės paveikslai bus padovanoti draugams.
Lionginos GRIETNICKIENĖS albumo nuotr.