Naujausios
Sportuoti trukdo ne traumų baimė, o tingulys
Socialinių mokslų daktaras Stasys Norkus — ilgametis „Šiaulių“ krepšinio klubo fizinio rengimo treneris, Šiaulių universiteto kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros vedėjas. 50 metų vyras sportuoja ne tik drauge su krepšininkas, bet ir po jų treniruočių. Sako, kad apsileidusiais sporto propaguotojais, nepasitiki.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Įsiklausykite į organizmo siunčiamus signalus
— Dirbdamas su sportininkais, sportuojate ir pats. Kaip išvengiate traumų?
— Beveik metus 2— 3 kartus per savaitę žaidžiu tenisą, kartą per savaitę — futbolą, savaitgaliais lengvai bėgioju. Su krepšininkais bėgu krosus, atlieku mankštos, tempimo pratimus, po krepšininkų jėgos ugdymo treniruočių dar 30— 40 minučių pasidarbuoju su svarmenimis. Laukiu pavasario: sėsiu ant dviratuko ir lėksiu į Bubių miškus.
Judėjimo traumų prevencija prasideda nuo gebėjimo suvokti organizmo siunčiamus signalus, nuo judesių atlikimo. Jei stuburas sutvertas padėti atlikti lenkimą pirmyn, į šalis ir šiek tiek atgal, nereikėtų pernelyg forsuoti atsilošimo atgal. Pavojingiausi yra staigūs, greiti judesiai, atliekami didele amplitude.
Mano sportiniai prioritetai ir vertybės keičiasi. Dabar man mielesni elastingesni, gebantys ilgai veikti esant nedideliam išoriniam pasipriešinimui raumenys. Anksčiau „mylėjau geležį“, tada svėriau 90— 93, dabar — apie 80— 82 kilogramus. Kritiškai žvelgiu į savo ankstesnį sportinį gyvenimą. Per daug hipertrofuotas raumenų audinys (tegul neįsižeidžia kultūrizmo šalininkai) praranda elastingumą, plastiką, ritmą.
O traumų nepavyko išvengti: prieš keletą metų man buvo išoperuota stuburo išvarža. Įtakos turėjo ir mano sportinė veikla (mėgau šuoliavimo, šuoliavimo su štanga pratimus), grūdinimasis (šaltas vanduo, oras) netinkama avalynė. Iki operacijos neavėjau žieminių batų.
— Kaip galima sportuoti savarankiškai?
— Žmonės labai skirtingi: jų gyvenimo būdas, charakteris, įpročiai, vertybės. Universalaus sveikatinimosi metodo nėra, bet galima pateikti keletą metodinių rekomendacijų.
Pradedant sportuoti, reikia neišsigąsti pojūčių po fizinio aktyvumo pratybų: vangumo, foninio raumenų skausmo, atliekant judesius. Tai greitai praeinantys simptomai. Rekomenduočiau pradėti nuo lengvų 30— 40 minučių trunkančių pasivaikščiojimų 3 kartus per savaitę ir 30— 40 minučių mankštos su svarmenimis 2— 3 kartus per savaitę. Pradedančiojo veiklos intensyvumas turėtų būti nedidelis.
Pagrindinė visuomenės problema šiuo metu nėra nežinojimas ar traumų baimė, bet — tingėjimas.
— Ar yra traumų, kurių neįmanoma išvengti?
— Dažniausia traumų priežastis — neapibrėžti, staigiai ir netikėtai besikeičiantys judesiai, jų tempas, dažnis, amplitudė. Profesionalusis sportas visuomet palieka antspaudą žmogaus organizme, jo laikysenoje, eisenoje, psichikoje. Labiausiai mane sukrėtė prieš trejus metus patirta Vaido Pauliukėno trauma. Aukštai pašokusiam sportininkui varžovas smogė alkūne į veidą, sportininkas prarado sąmonę dar būdamas ore, nusileidimas ant grindų buvo baisus.
Profesionaliam sportui turi būti sutvertas
— Kada dėl traumų kalti patys sportininkai?
— Bet kuris sportuojantis žmogus nenori patirti traumos, todėl vykstant pratyboms, treniruotėms reikia viską daryti nuosekliai. Pirmiausia kūną reikia sušildyti, einant ar lengvai bėgant. Sušildytas kūnas, raumenys lengviau pasiduoda tempimui. Tada galima daryti tempimo, gimnastikos pratimus. Atlikus šį parengiamąjį darbą, tikėtina, kad pagrindinėje pratybų dalyje traumų bus mažiau.
Profesionaliausiai pramankštas darydavo krepšininkai Giedrius Pečiulionis, Donatas Slanina, Eugenijus Vaškys, Andrius Mažutis. Iš dabartinių krepšininkų geru raumenų elastingumu pasižymi Mindaugas Kuzminskas, Vaidotas Pridotkas, Stephonas Hannahas. Pastarajam dar reikia labai darbuotis realizuojant genų duotą potencialą. Teko dirbti ir su krepšininkais, kurie patologiškai nekęsdavo mankštos pratimų, bet jų pavardžių aš neminėsiu.
— O kaip sportuojantys turėtų maitintis?
— Maitintis reikia stabilai: 5— 6 kartus per dieną, suvalgant maisto porcijas, prilygstančias jūsų kumščio dydžiui. Didesnę maisto dalį reikėtų suvartoti pirmoje dienos pusėje. 2— 3 valandos prieš miegą nebevalgyti, jeigu labai norisi, galima sukirsti 1— 2 bananus. Esminė taisyklė — paprasta: su maistu gaunamos energijos kiekis turi būti lygus arba mažesnis už sunaudojamos energijos atliekant judesius kiekį.
— Kaip įveikti tingėjimą sportuoti?
— Matau daug pavyzdžių, kai sportuoja mama, tėtis, vėliau — jų vaikai. Tai gražūs, bet reti pavyzdžiai. Džiaugiuosi, kad abu sūnūs eina mano ir mano žmonos Alinos (praeityje buvusios lengvaatletės) pėdomis. Abu jie atstovavo Lietuvos lengvosios atletikos daugiakovės įvairaus amžiaus rinktinėms. Kiek geriau sekasi jaunesniajam sūnui Donatui, kuris šiemet tapo Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos čempionu daugiakovėje.
Didžiajam sportui, menui — kūrybai, žmogus turi būti sutvertas.
AKTYVUMAS: „Judėjimas — mano profesijos dalis. Man neįtikinamai atrodo apsileidę, netvarkingi ir kūnu, ir dvasia kūno kultūros, sporto darbuotojai. Treneris, mokytojas, auklėtojas pats turi propaguoti aktyvų gyvenimo būdą ir skleisti jo naudą visuomenei“, — neabejoja “Šiaulių“ krepšinio klubo fizinio rengimo treneris Stasys Norkus.
ŽINIOS: Stasys Norkus žino, kuris krepšininkas yra lanksčiausia, kuris ištvermingiausias, kuris dar neišnaudojo gamtos jam duotų savybių.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.