Naujausios
Širdies muzika
Šiauliuose gyvenanti ir save tikrų tikriausia šiauliete vadinanti Bronislava Kuprienė patikina, kad savo širdies ligą atsimena labai retai — mintyse ne ligos ir rūpesčiai, o muzika. Paėmusi į rankas savo ištikimiausią draugą akordeoną prabyla savo kurta melodija.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Į tėviškę
Ponia Bronislava į Šiaulius gyventi parvažiavo prieš devyneris metus. Keletą dešimtmečių gyvenusi Pasvalyje su vyru nutarė pakeisti ne tik miestą, bet ir įsigyti namus Šiauliuose. Tuomet ponia Bronislava net neįtarė, kad teks pakeisti ir gyvenimo būdą.
Į Šiaulius šeima sugalvojo parvažiuoti ne šiaip sau: čia gimė ne tik Bronislava, bet ir jos tėvai, seneliai ir proseneliai, čia mokėsi ir dirbo, čia gyvena dvi dukros. Šiauliai — tėviškė, nusijuokia — „esu šimšinė“.
„Net neįsivaizdavau, kad gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Nusipirkome su vyru butą Šiauliuose. Planavome ateitį, o viskas buvo suplanuota likimo kitaip“, — pritilo moters balsas.
Dar gyvenant Pasvalyje netikėtai pablogėjo vyro sveikata. Sveikas vyras vieną naktį pasijuto blogai. Šalia gyvenę gydytojai patarė kuo skubiau gabenti jį į ligoninę. Paaiškėjo, kad galvoje trūko kraujagyslių aneurizma. Medikai pagelbėti niekuo nebegalėjo. Vyras mirė.
Praėjus devyneriems metams po vyro mirties, vis dar pasikartoja, kad į šiuos namus jie turėjo atvažiuoti gyventi kartu. Po patirtų išgyvenimų ir netikėtai pasikeitusio gyvenimo, ponia Bronislava pati pajuto sveikatos pakitimus. Kraujospūdis tapo nestabilus, o naktimis jis smarkiai padidėdavo. Po apsilankymo pas gydytojus, atliktų tyrimų paaiškėjo, kad negalavimų priežastis yra hipertonija, arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
„Mano širdis jau yra paveikta hipertonijos, kraujospūdžiui padidėjus labai apkraunama širdis. Išsiplėtusi aorta. Nejuntu, kai kraujospūdis padidėja, tai išduodavo tik kraujoplūdis iš nosies. Pamatuoja, o pasirodo — jis didžiulis. Dėl tokių priežasčių miegant gali ištikti infarktas, insultas. Todėl, būtina nuolat vartoti vaistus. Visą likusį gyvenimą“, — patikina moteris.
Širdies ligą gydo muzika
Poniai Bronislava pasakoja, kad kraujospūdį sureguliuoti sunku ir su medikamentais. Jis didėja, dažnai naktį, kai organizmas nurimsta ir pasiruošia miegui. Pasakoja, kad naktį kartais pabunda pajutusi, kad kraujospūdis „šoktelėjo iki 200 ir daugiau“.
„Ypač vyrams reikia būti atidiems dėl kraujospūdžio. Organizmas turi savo piko valandas, o medikų įrodyta, kad infarktas ar insultas dažniausiai ištinka naktį. Mano vyrui taip pat priepuolis nutiko naktį. Vyrai nemėgsta gydytojų, todėl moterys turi paskatinti juos pasirūpinti savimi“, — patikina ponia Bronislava.
Širdininkų klube, pasak B. Kuprienės, ji džiaugiasi turėdama galimybę bendrauti su panašiomis ligomis sergančiais žmonėmis, su jais dainuoti, dalytis patirtimi, gyventi šalia.
Nusišypso, kad širdies ligomis sergantys žmonės yra labai linksmi. Per šimtą žmonių jungiantis klubas nuolat organizuoja susitikimus, pastebi, kad į susitikimus ateina visuomet pasipuošę ir pasitempę, net ir sirgdami neišgydomomis ligomis žmonės stengiasi galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, nenuleidžia rankų, o gyvena su daina ir šypsena.
„Tokie susibūrimai — geras vaistas, dar geresnis, kai mus sujungia ne tik bendra liga, bet ir bendra d
Medikė, kuri įsimylėjo muziką
Ponia Bronislava pasigiria, kad neretai ne tik savo savijautos pokyčius, bet ir draugėms ir kaimynėms gali pagelbėti: suleisti vaistų, patarti dėl sveikatos problemų. Ji — medikė. Vienas diplomas, nusišypso, Šiaulių konservatorijos, ji — chorvedė, muzikos mokytoja, kitas — medicinos sesers.
Pirmasis jos darbas buvo Šiaulių karo ligoninėje, operacinėje. Talkininkavo gydytojams operacijų metu. Nusijuokia, kad toks įtemptas ir itin atsakingas darbas jai buvo įdomiausias. Naktį budėdavo ligoninėje, dieną tęsė studijas konservatorijoje.
„Savo rankoje laikiau plakančią žmogaus širdį. Vienas karininkas šovė sau į krūtinę. Jį atvežė naktį per budėjimą. Budėjome dviese: gydytojas ir aš. Krūtinės ląstą atvėrėme, o ten pilna kraujo. Gydytojas liepė daryti širdies masažą ranka. Karininko neišgelbėjome. Darbas buvo sekinantis, bet be galo įdomus“, — prisimena pirmąją savo darbovietę, kurioje dirbo aštuoneris metus.
Dvidešimt penkerių gavusi paskyrimą važiuoti dirbti į Pasvalio vaikų darželį medicinos sesele, ten tapo šios įstaigos vedėja. Tokios pareigos reikalavo ir atitinkamo išsilavinimo. Teko mokytis pedagogikos. Netrukus ėmusi dirbti ir Pasvalio mokykloje muzikos mokytoja.
„Neįkainojamą patarimą davė vienas kolega mokytoja: man pasakė, kad svarbiausia mokinius išmokyti ne natų. Gabūs nueis į muzikos mokyklą ir bus išmokyti visų reikalingų dalykų. Išmokyk, pasakė jis man, vaikus 100 liaudies dainų, išmokyk pažinti klasiką. Tada pasieksiu rezultatų. Niekada to nepamiršau“, — šypsojosi moteris.
Akys virš akordeono
Ponia Bronislava nusijuokusi papasakoja, kad muzika ją lydi visą gyvenimą. Mažytei jai uždėdavo ant kelių akordeoną ir buvo mokoma groti. Prisimena, kad iš po šio instrumento kyšodavo tik akys. Akordeonas lydi ją visur: susitikimuose su bičiuliais, Šiaulių širdininkų klube, net išvykdama paviešėti pas draugę į Norvegiją vežėsi savo melodingą bičiulį.
„Jis sveria 12 kilogramų, su juo kartais išstoviu visą koncertą. Nugarą paskausta, bet negaliu be jo“, — pasakiusi užgroja savo sukurtą melodiją.
Šiauliuose moteris subūrė du kolektyvus, kuriems ir vadovauja: Šiaulių širdininkų klubo ansambliui „Širdies melodijos“ bei Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis segančiųjų draugijos Artis kolektyvui. Suskaičiuoja, kad su “Širdies melodijų“ ansambliu darbuojasi aštuonetą metų: nuolatinės repeticijos, koncertų organizavimas, išvykos koncertuoti į kitus miestus, patikina, kad koncertų skaičius persirito per 200.
„Negaliu namuose sėdėti — ne mano būdui. Nei liūdėti, nei aimanuoti. Daina, muzika — puikios emocijos, pakili nuotaika. Širdžiai geresnio vaisto neįsivaizduoju“, — šypsodamasi tikina moteris.
Mintyse išgirsta melodija
Ponia Bronislava prisipažįsta, kad ji yra išleidusi dvi kompaktines plokšteles. „Taip, taip“, — patikina pačios sukurta muzika. Nusijuokusi priduria, kad prieš keletą metų skaitydama poeziją ėmusi mintyse girdėti muziką. Taip gimė per dešimt melodijų, iš kurių atsirado dainos.
Nusišypsojusi priduria, kad porą dainų nusiuntusi yra į radio stotį. Jas transliuoja ir tai labiausiai ją džiugina. Moteris ima nuotolinio valdymo pultelį ir įjungia grotuvą. Uždainuoja kartu su įrašu.
„Sukūriau melodiją dainai pagal tikrą nutikimą. Žiemą vandens telkinyje žuvo viena gulbė, kita, neištvėrusi skausmo, nusiskandino“, — sudrebėjo ponios Bronislavos balsas.
Moteris prisipažįsta, kad jai stiprybės suteikia, dvasiškai palaiko ir kurti muziką skatina Šiaulių muzikai Juozas Lygutas ir Stasys Žalalis. Pasidalija mintimi, kad sukasi idėja sukurti dainą apie Šiaulius, melodiją jau brandina. Nusišypso, kad ji negalėtų nesukurti dainos savo miestui: — „Aš daug savęs išdalinu, bet į namus grįžtu laiminga“.
Citata:
„Negaliu namuose sėdėti — ne mano būdui. Nei liūdėti, nei aimanuoti. Daina, muzika — puikios emocijos, pakili nuotaika. Širdžiai geresnio vaisto neįsivaizduoju“
DRAUGAS: Su 12 kilogramų sveriančiu akordeonu Bronislava Kuprienė nesiskiria net važiuodama paviešėti į Norvegiją.
BŪDAS: „Širdies liga neprivertė sėdėti namuose. Ne mano būdui“, — tikino šiaulietė Bronislava Kuprienė.
MUZIKA: Bronislava Kuprienė, sukūrusi muziką dainoms, visuomet uždainuoja įsijungusi savo kompaktinę plokštelę.
Jono TAMULIO nuotr.