Naujausios
KĄ PADARĖ SVEIKATOS REFORMA?
Senų pacientų genocidas
Niekaip nesibaigianti sveikatos reforma į ožio ragą surietė ir gydytojus, ir ligonius. Medikai tapo pinigų skaičiuotojais, o pagyvenę ligoniai — nebereikalingais, neperspektyviais valstybei žmonėmis, kurių nebeverta gydyti. Apie tai tyli sveikatos politikai, išdrįsta kalbėti tik visko matę gydytojai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pinigų girnos
Šiaulių rajonas, Kuršėnai. Čia sveikatos priežiūrai vadovauja du medikai. Arvydas Krilius — viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninė direktorius ir Aloyzas Rapševičius — viešosios įstaigos Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, pagal seną papratimą — Kuršėnų poliklinikos — vyriausiasis gydytojas.
Jųdviejų kabinetai — šalia, abu peržengę penkiasdešimtmetį, abu dirbę sovietinėje sveikatos sitemoje, abu gerokai pamalti sveikatos reformos girnų.
„Reforma gydytojus privertė skaičiuoti pinigus. Iš pradžių tai žemino ir buvo labai baisu. Mes buvome išmokyti gydyti žmones. Nesupratome, kaip gali kalbėti apie pinigus, kai esi atsakingas už sveikatą ir gyvybę“, — pirmąjį reformos smūgį gydytojams įvardija Arvydas Krilius.
Teko susitaikyti ir skaičiuoti. Pirmojo tarybinės Rusijos sveikatos komisaro Semaškos sukurta sistema iki nepriklausomybės atgavimo veikusi ir Lietuvoje, nors ir viena geriausių pasaulyje, jaunai Lietuvos valstybei buvo nebeįkandama — per daug brangi.
Seni tegul miršta negydyti
Ligoninės direktorius A. Krilius prisiminė, kaip maždaug prieš dešimtmetį į Kuršėnų ligoninę buvo atvykusi švedų gydytojų delegacija.
„Tuo metu turėjome gana sunkių ligonių, kaip tik buvo išoperuota devyniasdešimtmetė dėl komplikuoto tulžies pūslės uždegimo, akmenų latakuose. Operacija tikrai buvo sunki. Švedams parodėme sėkmingai po operacijos begyjančią devyniasdešimtmetę ligonę ir švedai mus pribloškė: “Kur logika operuoti tokį seną žmogų? Visuomenei naudos ji juk nebegali atnešti. Kam jūs tai darote? Kam be reikalo leidžiate pinigus?“.
Tada Kuršėnų gydytojus švedai pašiurpino savo požiūriu į seną žmogų, vėliau kuršėniškiai suprato, kad ta pačia linkme eina ir Lietuvos sveikatos politika.
„Yra toks terminas: medicinos apsimokėjimas. Jeigu operuoji jauną, darbingą žmogų, ypač vaiką — tai aiški nauda. Jis visuomenei dar atidirbs. O naudos iš seno žmogaus pasveikimo visuomenei — jokios“, — aiškina A. Krilius.
Ligoninės vadovas, reformos išmokytas skaičiuoti pinigus, pripažino, kad pagyvenusių žmonių gydymas ir slauga — žymiai brangesnė ir sunkesnė, nei jauno žmogaus, o ekonominio efekto valstybei iš tokio žmogaus — nebėra.
Planas, primenantis genocidą
„Joks politikas dėl tokios senų žmonių sveikatos priežiūros politikos niekada neprisipažins, bet tokia sveikatos politika Lietuvoje egzistuoja“, — pripažino poliklinikos vadovas Aloyzas Rapševičius.
Tokia politika pirmiausia palietė slaugą ir palaikomąjį gydymą, kuris reikalingas daugiausia seniems, sunkių ligų kamuojamiems, bet valstybei naudos nebenešantiems, žmonėms.
Kuršėnų ligoninėje yra 30 slaugos ir palaikomojo gydymo lovų. Meškuičių ligoninėje, kuri yra pavaldi Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, — dar 40 palaikomojo gydymo ir slaugos, bei 24 globos lovos.
Šioms lovoms sveikatos reformos strategai buvo paskyrę kvotas: 1000 gyventojų turi būti ne daugiau nei 1,1 slaugos ir palaikomojo gydymo lova.
„Kvotos įvedimas rodo valstybės požiūrį į tokius žmones. Faktas, kad slaugos skyriuje jie išgyvena ilgiau, nei namuose apleisti ir vieniši“, — sakė A. Rapševičius.
„Vilniuje sėdintys ir įstatymus kuriantys valdininkai gal nelabai supranta, kad pilna žmonių, kurių nėra kam slaugyti. Jei ir turi savo vaikus, tai tie vaikai gyvena taip, kad vos suduria galą su galu ir vos sugeba išlaikyti savo vaikus, jau nebekalbant apie savo senus ir ligotus tėvus“, — skaudžią tiesą pasakoja ligoninės vadovas A. Krilius.
„Didmiesčiuose — žymiai tankiau gyvena žmonės, paprastai daugiabučiuose, kur bute yra ir vonia, ir tualetas, o šalia — kaimynai. Didmiestyje tokia kvota gal ir pakankama bei reali, bet kaimo vietovėse — tai aiškiai per mažai. Trobelė be patogumų, kaip ligotam žmogui žiemą nueiti į lauko tualetą?“ — antrino kolegai A. Rapševičius.
Penkiasdešimtmetis jaunimas
Poliklinikos vadovas A. Rapševičius pernai metais suskaičiavo vidutinį darbuotojų amžių: 48,6 metų. Rajono medicinos punktų, kurie priklauso poliklinikai, dabuotojų amžius — 52,3 metų, ambulatorijų — 49,7, greitosios — 47,7, gydytojų — 51.
„Šiemet prie šių skaičių reikės pridėti dar po metus, nes jaunų darbuotojų neatėjo, visi — tie patys“, — sakė A. Rapševičius.
„Aš tokios statistikos nevedu, paprasčiausiai bijau. Man — penkiasdešimt ir aš, atrodo, jauniausias ligoninės gydytojas“, — prisipažino A. Krilius.
Abu vadovai sako, kad medicinos įstaigos žiauriai „nukraujavo“: jauni specialistai renkasi emigraciją arba vaistų firmas.
Neseniai ligoninės direktorius A. Krilius rašė rekomendacijas trims slaugytojoms, kurios išvyko dirbti į Didžiosios Britanijos ligonines. „Nesigaili išvažiavusios vien dėl to, kad dirba pagal profesiją ir gauna gerą atlyginimą“, — patikino A. Krilius.
Nors ir ligoninės, ir poliklinikos darbuotojų atlyginimai pastaruoju metu kilo, tačiau nė iš tolo nesiekia emigrantų atlyginimų.
„Gydytojai iš mūsų ligoninės, poliklinikos į užsienį nebėga vien todėl, kad jau nebeleidžia amžius“, — sakė abu įstaigų vadovai.
„Mes neturim kuo privilioti jaunų gydytojų, išskyrus garantuotą karjerą. Jeigu dabar į ligoninę ateitų jaunas gydytojas, po poros metų jis tikrai taptų skyriaus vedėju. Skyriaus vedėjo pareigos — didelis dalykas. Jis pats nustato gydymo taktiką, mažiau priklausomas nuo autoritetų, dirba sau, o ne padeda dirbti profesoriui, dėl ko ir aš 1981 metais bėgau iš Vilniaus į Kuršėnus“, — reziumuoja A. Krilius.
Donoras — Rytai
Ligoninės vadovas A. Krilius tikina, kad labai dideli resursai yra Rytuose. Rusijos — Kaliningrado srities, Baltarusijos gydytojai gana gerai parengti. Bet juos parsivilioti į Lietuvą trūksta valstybinio požiūrio. Trukdo Migracijos įstatymas: draudžia dirbti valstybinėje įstaigoje nemokant valstybinės kalbos.
„Aš prie kiekvieno iš Rytų atvažiavusio dirbti pas mus gydytojo pastatyčiau po vertėją. Emigrantui iš Rytų užtektų mažiau mokėti, nei kai kuriems dabar samdomiems “legionieriams“ iš kitų šalies ligoninių. Už tą patį atlyginimą jam iš paskos sekiotų vertėjas ir padėtų susikalbėti. Aš daryčiau taip, jei tik valstybė pakeistų Migracijos įstatymą“, — tikino A. Krilius.
Supriešinti
Kuršėnų ligoninėje prieš kelerius metus buvo uždaryti Chirurgijos ir Akušerijos skyriai. Dėl to vadovai nemato nieko tragiško. Kelias nuo Kuršėnų iki Šiaulių — geras.
„Ekonomiškai naudinga išlaikyti Chirurgijos ar Akušerijos skyrių tik tada, kai operacijos vyksta konvejeriu. O mažoje ligoninėje toks konvejeris neįmanomas. Nėra konvejerio — gydytojų sugebėjimai menksta, yra didelė rizika suklysti“, — ramiai pasiškino A. Krilius.
Teko girdėti, kad Šiaulių apskrities ligoninė pageidautų, jog Kuršėnuose ligoninė iš viso būtų uždaryta ir visi už gydymą skirti rajono žmonėms pinigai nusėstų Šiauliuose.
„Šiaulių ligoninė ne guminė. Jie gal ir norėtų mus suvalgyti, bet fiziškai nepajėgūs“, — apie ligoninių konkurenciją sakė A. Krilius.
Abu vadovai prakalbo apie įtampą ir gydytojų susipriešinim, labai dažname rajone poliklinikos ir ligoninės vadai — priešai.
„Atskirta pirminė ir antrinė sveikatos priežiūros grandis. Poliklinikai apie 1998 metus buvo suteikti prioritetai: gydytojų atlyginimai dvigubai didesni, nei ligoninėje. O ligoninė buvo atsidūrusi ant bankroto ribos. Reikėjo dalytis turtą“, — prisimena A. Rapševičius.
„Dideliuose miestuose gal ir reikėjo to perdalijimo, o tokiuose mažuose, kaip Kuršėnai, kam draskytis? Dabar dirbame kiekvienas su atskira buhalterija, poliklinikai reikia staliaus, vairuotojų, ir man reikia. Galiausiai kam išlaikyti du vadovus, kai užtektų vieno ir ligoninei, ir poliklinikai“, — apie susipriešinimą ir “ekonomiką“ sakė A. Krilius.
IŠNAŠA
„Kur logika operuoti tokį seną žmogų? Visuomenei naudos ji juk jau nebegali atnešti. Kam jūs tai darote? Kam be reikalo leidžiate pinigus?“, — tokie švedų klausimai prieš dešimtmetį pašiurpino Arvydą Krilių.
MEDIKAI: Kuršėnų ligoninės direktorius Arvydas Krilius (kairėje) ir Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Alozas Rapševičius sako, kad jų reforma nesupriešino.
LIGONINĖ: Dėl sveikatos reformos Kuršėnų ligoninė gerokai nukraujavo: uždaryti du skyriai.
LOGIKA: Pagyvenusius žmonės sveikatos strategai nurašė kaip nereikalingus.
TAUPUMAS: Betaupydami sveikatos politikai neapskaičiavo, kad išlaikyti atskiras tarnybas poliklinikai ir ligoninei — išeina dar brangiau.
Jono TAMULIO nuotr.