Naujausios
Storosios žarnos vėžį svarbu anksti diagnozuoti
Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse užima trečiąją vietą tarp visų piktybinių navikų lokalizacijų ir yra labiausiai paplitęs iš visų virškinamojo trakto navikų. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų ir Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Pagrindinė storosios žarnos vėžio problema – ligos užleistumas, kuris sunkina gydymą ir blogina gydymo rezultatus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas pažengęs vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.
Diagnozavus I stadijos storosios žarnos vėžį – gydymas efektyvus 100 proc. Diagnozavus II stadijos storosios žarnos vėžį galima išgelbėti 80–90 proc. susirgusiųjų, III stadijos – išgyvena apie trečdalis ligonių. Storosios žarnos vėžys priskiriamas prie geriausiai išgydomų pilvo ertmės piktybinių navikų. Todėl kiekvienas turi susirūpinti ir laiku kreiptis į gydytoją.
Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina per didelis gyvulinių riebalų vartojimas. Maisto skaidulos, priešingai, apsaugo nuo vėžio. Kitų dietos veiksnių reikšmė storosios žarnos vėžiui yra mažesnė ar prieštaringai vertinama. Kiti veiksniai, daugiau ar mažiau siejami su storosios žarnos vėžiu, yra alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjusi kūno masė.
Kiekvienas penkiasdešimties ir daugiau metų sulaukęs žmogus yra priskirtinas vidutinės rizikos grupei susirgti šiuo vėžiu. Ligos tikimybė didesnė tiems pacientams, kuriems buvo nustatyti polipai – gerybiniai storosios žarnos augliai. Didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu turi sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis (opinis kolitas, Krono liga). Didesnę nei vidutinę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu turi ligoniai su tam tikru paveldimumu. Taip pat didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu gresia ligoniams, gydytiems spinduline terapija dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio, bei tiems, kurie prieš tai sirgo storosios žarnos vėžiu ir jau buvo pasveikę.
Storosios žarnos vėžys – liga, neturinti tik jai būdingų simptomų. Atsiradę nusiskundimai gali būti priskiriami kitoms žarnyno ligoms ar sutrikimams: hemorojui, vidurių užkietėjimui, dirgliosios storžarnės sindromui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tuštinimosi sutrikimus, išeinamosios angos skausmus, darbingumo sumažėjimą, kūno svorio kritimą, klaidingą norą tuštintis. Vyresni nei 50 metų žmonės, pajutę šiuos negalavimus, privalo kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai storosios žarnos vėžio simptomai yra pakitęs tuštinimasis, skausmas ir kraujavimas. Simptomai ryškėja pamažu, jų pasireiškimas priklauso nuo vėžio lokalizacijos storojoje žarnoje. Dažniausiai storosios žarnos vėžiu susirgęs žmogus pradeda skųstis naujai atsiradusiais virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, pasikeitusia išmatų forma, vėliau pastebima kraujo (tai ypač būdinga tiesiosios ar nusileidžiančios storosios žarnos vėžiui). Vėžys neretai pasireiškia ir geležies trūkumo mažakraujystės požymiais: silpnumu, širdies plakimu, galvos svaigimu, paūmėjusiais stenokardijos skausmais.
Jei pacientas vyresnis nei 50 metų ir išmatose pasirodė kraujo, pagal daugumos Europos šalių rekomendacijas reikalingas storosios žarnos ištyrimas. Bet kuriuo atveju, pastebėjus išmatose kraujo, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytojus – šeimos gydytoją ar gastroenterologą.
Pagrindinis diagnozės nustatymo būdas yra endoskopinis – fibrokolonoskopija su visos storosios žarnos ištyrimu, paimant biopsinės medžiagos histologiniam tyrimui.
Nuo 2009 m. Vilniaus ir Kauno apskrityse vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl kas 2 metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų, atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Deja, šiuo metu programa vykdoma tik Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Kada kreiptis į gydytoją?
Storosios žarnos vėžį reikia įtarti ir atlikti reikiamus tyrimus ligoniui, ypač vyresnio amžiaus, kuris skundžiasi naujai atsiradusiais šiais simptomais:
- įkyriu, nuolatiniu įvairių pilvo vietų skausmu,
- viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar jų kaitaliojimusi;
- su išmatomis pasirodžiusiu krauju: žarnos vėžį reikia įtarti net ir žinant, jog ligoniui yra hemorojinių mazgų;
- varymu tuštintis pasirodant tik nedaug kraujingų gleivių, lydimu nevisiško išsituštinimo pojūčio;
- yra neaiškios kilmės bendros būklės pokyčių: mažakraujystė, karščiavimas, kūno masės mažėjimas.
Kur kreiptis Šiauliuose?
„Senojo bokšto“ klinika, esanti Šiauliuose adresu Tilžės g. 11, jau 14 metų teikia patikimas medicinos paslaugas. Klinika įsigijo japonišką aukštos raiškos videoendoskopinę kolonoskopinę sistemą ir yra pasirengusi padėti pacientams, jaučiantiems šios ligos simptomus.
Patikima pagalba. „Senojo bokšto“ klinikoje konsultuoja vieni geriausių savo srities Šiaulių ir Lietuvos specialistai:
gastroenterologai: med. m. dr. Dalius PETRAUSKAS, gyd. Tomas JUCAITIS, endoskopuotojas Vytautas METRIKIS, koloproktologas med. m. dr. Saulius ŠVAGŽDYS.
Klinikoje gastroentrologai, koloproktologas konsultuoja bei gydo storosios žarnos ligas, atlieka reikiamus endoskopinius tyrimus, nechirurginiu būdu gydo hemorojų. Atliekami ir kontroliniai tyrimai, kurie padeda stebėti ligą gydymo metu. Vertiname paskirto gydymo rezultatus bei efektyvumą. Gydytojų teigimu, svarbiausia – neignoruoti galimų pirminių ligos simptomų, laiku kreiptis dėl ištyrimo, taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui progresuoti.
Nauja videokolonoskopinė sistema padeda kokybiškai ištirti storąją žarną, atlikti biopsiją, diagnozuoti ligos stadiją. Naujas aparatas turi platų ekraną, todėl diagnozės rezultatus gali matyti pats ligonis ir jo šeimos gydytojas, jeigu pacientas yra prisiregistravęs „Senojo bokšto“ klinikoje.
Svarbiausi mums yra paprasti žmonės, kurie ateina pas mus tikėdamiesi pagalbos. Džiugu, kad nauji įrenginiai palengvins gydytojų darbą ir, svarbiausia, padės mūsų ligoniams. Labai kviečiame visus pasinaudoti galimybe anksti nustatyti klastingą ligą ir su ja kovoti“, – sakė klinikos direktorius Tadas Kondratavičius.
Didelį susirūpinimą kelia vėlyva diagnostika. Ilgai delsiant liga išplinta, sekina žmogaus organizmą bei imuninę sistemą. Svarbu atkreipti dėmesį į negalavimus, kurie atrodo visai nereikšmingi.
„Mes užtikriname visapusišką paciento priežiūrą nuo diagnostinių iki kontrolinių tyrimų ir konsultacijų su šeimos gydytoju. Tai, savotiškai, ir šviečiamoji misija, kadangi pacientas turi galimybę susipažinti su savo liga ir jos grėsme. Nuolatiniai tyrimai gali padėti išgyventi beveik trečdaliui pacientų. Todėl labai svarbu operatyvumas ir profesionali pagalba, to mes ir siekiame“, – tęsė klinikos direktorius Tadas Kondratavičius.
Nauja japoniška diagnostine aparatūra tiria medicinos mokslų daktaras D. Petrauskas (dešinėje) ir gydytojas endoskopuotojas V. Metrikis.
Užs. Nr. 77577