Naujausios
Retesnės, bet ne prastesnės uogos
Šiaulių apskrities ligoninės gydytoja dietologė Regina Galubauskienė sako, kad retesnės Lietuvoje augančios ir auginamos uogos vitaminais, mineralais ir kitomis naudingomis medžiagomis nenusileidžia populiariosioms braškėms, vyšnioms ar serbentams.
Vaivoras (girtuoklė)
Rugpjūtį kartu su mėlynėmis pasirodo mėlynoji uoga vaivoras, kitaip vadinama girtuokle. Daugiausiai auga pelkėtuose miškuose. Daugelis šias uogas laiko nuodingomis, mat jų suvalgius paskausta ir ima svaigti galvą. Tačiau gydytoja dietologė aiškina, kad šiuos nemalonius pojūčius iššaukia šalia vaivorų mėgstančios augti gailės. Kad pašalinių reiškinių nebūtų, pakanka gerai nuplauti surinktus vaivorus.
Uogose yra daug vitamino C, pektinų, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų, ypač kalio ir fosforo. Vaivorai valgomi švieži, iš jų gali būti verdama ir uogienė, gaminami kompotai, uogas galima džiovinti. Šiomis uogomis galima palengvinti karščiuojančiųjų kančias, tinka nuo nemigos, nerimo, gerina regėjimą, be to vaivorai stabdo uždegiminius procesus, mažina radiacinės spinduliuotės poveikį.
Sedula
Lietuvių liaudies pasakose ir dainose apdainuota sedula šiandien nepelnytai pamirštama, nors šis dekoratyvus augalas brandina puikias uogas. Jose nemažai gliukozės ir fruktozės, pektinų, rauginių medžiagų, vitamino C, iš mineralinių medžiagų — kalio ir geležies. Tinka peršalus, nes naikina patogenines bakterijas. Šiomis uogomis gydomos žarnyno ligos, viduriavimas, tinka, sergant mažakraujyste.
Naudojamos šviežios, sezono metu. Neperdirbtas jas sunku išlaikyti, todėl rekomenduojama šaldyti, galima virti uogienę, džemą, spausti sultis.
Šilauogė
„Nuo senovės tikėta ir šiuolaikiniais tyrimais patvirtinta, kad šilauogės turi gydomųjų savybių“, — sako R. Galubauskienė.
Uogos — labai turtingos natūralių antioksidantų, vitamino C, A, E. Jų kiekis — kelis kartus didesnis už tą, kuris sukauptas tokios pat masės morkose, obuoliuose ar žiediniuose kopūstuose. Antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų junginius, yra duomenų, kad stabdo navikinių ląstelių vystymąsi (dėl uogose esančių elago ir flavonoidų rūgščių). Šilauogėse sukaupti antocioninai stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį.
Kadangi pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gali būti duodamos viduriavimui stabdyti. Be to, jos saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Šilauogės teigiamai veikia kraujo riebalų sudėtį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką. Čia didelį vaidmenį vaidina fitoestrogenai.
Šilauogės stabdo aterosklerozės ir organizmo senėjimo procesus ir manoma, kad gali atitolinti Alzhaimerio ligą, vyresniame amžiuje pagerinti atmintį ar įsiminimą. Sudėtyje esanti folio rūgštis gerina kraujodarą, ypač gerai pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis padeda apsisaugoti nuo stuburo nervų kanalų apsigimimo.
„Auginkite šilauoges ir valgykite šviežias uogas, nes jos pačios veiksmingiausios būna neapdorotos“, — ragina gydytoja dietologė. Verdant ar kitaip apdorojant jose esančių vertingų medžiagų aktyvumas ženkliai sumažėja.
GYDYTOJA: Regina Galubauskienė siūlo nepamiršti vaivorų, sedulos ir šilauogių.
Redakcijos archyvo nuotr.