Naujausios
KĄ PADARĖ SVEIKATOS REFORMA? (2)
Privati medicina kaimo nebegąsdina
„Jeigu būčiau sveikatos ministras, padidinčiau įkainius kaimo gydytojams, brendantiems purvą tikrąja ta žodžio prasme, ir panaikinčiau nuo amerikiečių nusirašytą žalos atlyginimo įstatymą. O tada mesčiau ministro kėdę ir vėl sugrįžčiau dirbti į kaimą“, — sako Kelmės rajono Užvenčio privataus šeimos sveikatos centro vadovas Antanas Jokšas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ramūs
Kelmės rajono Užvenčio šeimos sveikatos centras. Šviesu ir be paltų nešalta.
Apie dešimt žmonių lūkuriuoja medikų pagalbos. Kas laukia prie gydytojo Antano Jokšo kabineto, kas prie gydytojo Alekso Bružo — gripo ir peršalimo ligų laikas, kas — tyrimų atsakymų, kažkam reikia siuntimo pas „didesnius daktarus“.
Ūkininkas Evaldas Vitkus iš Junkilų kaimo tik ką pravėrė centro duris, stabtelėjo prie registratūros langelio keliolikai sekundžių.
„Gripas, geriau su daktaru pasitarti, kaip gydytis“, — sako vyras.
„Kad taip greitai — prie gydytojo kabineto, kada iš anksto prisiregistravo — prieš dieną ar dvi?“, — klausiu prisiminusi kančios iškreiptus miesto poliklinikos pacientų veidus dėl ilgo laukimo eilėse prie gydytojų durų.
Ūkininkas juokiasi: Užventyje iš anksto registruotis nereikia. Turi problemų — atėjai ir daktaras priims. Jokios įkyrios kančios dėl sugaišto pas daktarus laiko, jokių ypatingų eilių.
Ūkininkų Vitkų šeima augina dvi atžalas: dėl vaikų medicininės priežiūros taip pat jokių problemų.
Evaldas Vitkus dar prisimena tuos laikus, kai Užventis turėjo valdišką ambulatoriją, kuri vėliau ir buvo perregistruota į privačią įstaigą.
„Pablogėt tai tikrai nepablogėjo. Kai neturim jokių problemų dėl medikų priežiūros tai ir nebesusimąstom, ar geriau buvo valdiška, ar privati“, — svarsto E. Vitkus.
Savas
„Klausykit ponia, kas gali būti blogai, kad daktaras Antanas Jokšas padarė privačią polikliniką? Jis žmogus koks buvo geras, toks ir liko — 30 metų pas jį gydausi. Bijom, kad tik neuždarytų mūsų ambulatorijos, kai tokie laikai neaiškūs. O kad privati ambulatorija — mums jokio skirtumo. Mokėti juk nereikia“, — greitakalbe beria užventiškė Ona Kriskienė.
78 metų moteris pasakoja, kad jai gydytojų pagalbos reikia labai dažnai — širdelė streikuoja. „Kada tik reikia — skambink, atlėks ar dieną, ar naktį“, — sakė O. Kriskienė.
Neseniai dukra, nesulaukusi greitosios pagalbos, motiną vežė į Kelmės ligoninę: „Daktaras Jokšas kelis kartus skambino dukrai, ar saugiai nuveš, ar nenumarins manęs, kaip aš jaučiuosi“.
Negi viskas taip gerai? Juk maždaug šešerius metus Užventyje buvo kilęs pasipiktinimo vajus. Žmonės bijojo privataus centro, bijojo, kad teks už gydymą mokėti.
Privataus centro darbo liudytojų ieškome toliau nuo Užvenčio. Už kelių kilometrų — Pašilėnų kaimas. Per sniegą brendanti Stefa Zaveckienė braukia ašarą: „Negaliu peikti. Mes su vyru sunkūs ligoniai. Jei reikia, sveikatos centras skiria mašiną, nuveža pas kitus daktarus, kur berasi geriau“.
Lazdele pasiramsčiuodamas Pašilėnų kaimo gatvelę lėtais žingsniais matuoja pensininkas Kazimieras Gerdauskas: „Dabar tokie laikai, kad daktarą gali pats rinktis, nepatiko Užventis, važiuok nors į Vilnių. Bet kad mums savas centras geras“.
Nebeliko rentgeno kabineto
Ričardas Aleksandravičius iš Kolainių kaimo irgi nepeikia privačiu virtusio šeimos sveikatos centro. Gerai, kad Užventyje yra gydomi vaikai, jo dukrai nereikia važiuoti į Kelmę, kur eilės žymiai ilgesnės.
„Gaila tik kad nebėra anksčiau Užventyje buvusio rentgeno kabineto — labai patogu būdavo, o dabar reikia į Kelmę važiuoti. Ir labai ilgai reikia laukti eilės prie dantų gydytojo — stomatologas į Užventį atvažiuoja tik kartą per savaitę, trečiadieniais“, — dėsto jaunas vyras.
Iki Kelmės nuo Užvenčio — daugiau nei dvidešimt kilometrų, kasdien neprivažinėsi.
Moterys, lūkuriuojančios centro koridoriuje, skuba skųstis. Ne privačia medicina, o išdraskyta ligonine.
Daktaras su megztiniu
Pas Užvenčio šeimos sveikatos centro vadovą ir savininką šeimos gydytoją Antaną Jokšą patenkame tik tada, kai prie jo durų nebelieka nė vieno paciento.
Gydytojas Antanas Jokšas, lyg namie — su naminės vilnos megztiniu. Kad yra daktaras išduoda tik fonendoskopas.
„Tai, ką man pavyko padaryti daugiau nei prieš šešerius metus, kažin ar ryžčiausi pakartoti“, — prisipažįsta Antanas Jokšas.
2001 metais Užvenčio ambulatorijoje prasidėjo didysis perversmas. Tuo metu Antanas Jokšas vadovavo Užvenčio ligoninei ir pirminės sveikatos priežiūros centrui. Buvo ir Kelmės rajono tarybos narys.
Tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas, pagal kurį valstybinę medicinos įstaigą dabar galima performuoti į privačią tik paskelbus bankrotą.
Sveikatos politikai tada ypač garsiai trimitavo apie privačios medicinos steigimą.
Antanas Jokšas ryžosi. Valstybinė įstaiga — Užvenčio pirminės sveikatos priežiūros centras — tapo privačia. Galva sieną pramušinėjo, kol gavo visas reikiamas licencijas, panaudos sutartį pastatui, surinko personalą, prisikvietė pacientus ir padarė remontą.
„Čia buvo tokia slogi, įsisenėjusi atmosfera dėl tų pilkų sienų, apskurusių baldų“, — už galvos imasi Antanas Jokšas. Jo kabinetas dabar išdažytas švelnia kremine spalva.
Laisvė
„Taip, aš dabar tapau truputį turtingesnis, nes daugiau uždirbu. Bet svarbiausias dalykas, ką aš įgijau įkūręs privatų centrą — laisvė. Esi laisvas savo sprendimuose.
Tos laisvės jau į nieką nekeisčiau. Laisvė man — pagrindinis turtas, kurį labiausiai vertinu„, — į klausimą, ar nesigaili įsteigęs privačią įstaigą, atsakė Antanas Jokšas.
Jo darbo kabinete stovi trisdešimt tūkstančių litų kainuojantis echoskopas. „Kas tokiam Užvenčiui būtų davęs tokią aparatūrą, jeigu čia vis dar būtų valstybinė įstaiga? O kaip daktarui dirbti be jokios galimybės ištirti? Mums reikia, mes ir perkam. O valdiškose įstaigose... Visi žino, kad pinigų yra daugiau, nei atiduodama žmonėms“, — sakė A. Jokšas.
Šeimos sveikatos centre dirba 4 gydytojai — du šeimos gydytojai, odontologas ir akušeris ginekologas, 8 bendruomenės slaugytojos ir 1 laborantė. Centras turi laboratoriją. Darbuotojai dėl algų čia nestreikavo, nes jos kiek didesnės nei šalies vidurkis.
Centras yra sudaręs sutartį su Kelmės poliklinika dėl nemokamos chirurginės pagalbos. Centrui priklauso ir trys medicinos punktai Pašilėnų, Kolainių ir Junkilų kaimuose.
Užventyje gyvena per 4000 žmonių. 3500 — Šeimos sveikatos centro pacientai.
„Dirbam tiek, kiek yra ligonių. Kartais, kai baigi darbą, išeini į gatvę ir galvoji, kurioj pusėj namai?“, — apie nelengvą darbą pasakoja medikas.
Antanas Jokšas neslepia, kad labai pamažu nyksta ir privačių įstaigų diskriminacija net ir medikų bendruomenėje. Ne kartą jo pacientams yra tekę girdėti iš kolegų — gydytojų konsultantų: „Ai, čia iš privačios...“
Rajonai neskuba
Tokių privačių kaimo sveikatos priežiūros įstaigų Šiaulių apskrityje — ant vienos rankos pirštų suskaičiuosi.
Kelmėje — tik 1 privatus diagnostikos kabinetas, Pakruojyje ir visame rajone — tik vienas privatus odontologijos kabinetas, sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa — o tai reikškia teikiantis ir nemokamas paslaugas pacientams.
Radviliškyje — nė vienos su teritorine ligionių kasa sutartį sudariusios privačios įstaigos. Naujojoje Akmenėje — vienas šeimos gydytojų centras. Kiek turtingesnis Joniškis: čia viekia du privatūs šeimos gydytojų centari, bei keturi privatūs kabinetai, teikiantys specialistų paslaugas.
2004 metais Joniškio centre įsikūrusios bendrovės „Saulenė“, teikiančios šeimos gydytojų ir stomatologų paslaugas, vadovė Jurgita Damalakienė sakė: “Nors ir atliekame Savivaldybei priskirtas funkcijas gydyti žmones, jokios finansinės paramos iš rajono valdžios nesulaukiame. Gal ir gerai, niekam ne ačiū. Išgyvename ir patys. Nors Joniškyje šalia valstybinių įstaigų yra net du privatūs šeimos gydytojų centrai — pacientų visiems pakanka“.
Durys plačiai atvertos
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys tikino, kad dabar sudarytos pačios palankiausios sąlygos kurtis privačiai medicinai. Nebereikia net Savivaldybės sutikimo. Turi patalpas, specialistus — kurkis ir dirbk.
„Rajonų medikai kažkodėl dar delsia kurti privačias medicinos įstaigas. Ne kartą teko klausti: kodėl? Vieni nedrįsta, kiti nelabai pasitiki, treti nori sulaukti pensijos valdiškoje įstaigoje. Ne paslaptis, kad rajonų gydytojų amžius vyresnis“, — sakė pavaduotojas P. Nainys.
Pasak jo, kol rajonų medikai delsia, į jų rajonus ateina didmiesčių medikai-verslininkai. Į Pakruojo rajoną koją įkėlė kauniečiai: kuria privačią medicinos įstaigą ir užima laisvą nišą, kurią galėtų išnaudoti vietos medikai.
CITATA: „Svarbiausias dalykas įkūrus privatų medicinos centrą — laisvė. Esi laisvas savo sprendimuose. Tos laisvės jau į nieką nekeisčiau. Laisvė man — pagrindinis turtas, kurį labiausiai vertinu“.
arba
„
NAMAI: Privatus šeimos sveikatos centras Užventyje įsikūrė buvusios ligoninės patalpose.
SKAIČIAI: Privataus Užvenčio šeimos sveikatos centro vadovas ir gydytojas Antanas Jokšas skaičiuoja įsikūrimo išlaidas: 30 tūkstančių echoskopas, apie 100 remontas.
DARBAS: Tiek per dieną susikaupia ant gydytojo stalo apsilankiusiųjų užventiškių ligos kortelių.
TURTAS: Tai ne didmiestis, tai Užvenčio Šeimos gydytojo kabinetas su modernia aparatūra.
LAISVĖ: Taip atrodo Užvenčio medikų poilsio kambarys.
SANTYKIAI: Privačiame Užvenčio šeimos sveikatos centre — visi savi, apsikabina, pasilabina ir padeda vieni kitiems.
prie portretukų
RENTGENAS: Ričardas Aleksandravičius iš Kolainių kaimo: „Turim visko, trūksta tik buvusio rentgeno“.
REGISTRACIJA: Ūkininkas Evaldas Vitkus iš Junkilų kaimo: „Kokia išankstinė registracija, yra problema, atėjai ir priima“.
PAGALBA: Stefa Zaveckienė, Pašilėnų kaimas: „Jei reikia, daktaras skiria mašiną nuvežti ligoniui“.
PASIRINKIMAS: Kazimieras Gerdauskas, Pašilėnų kaimas: „Dabar rinkis kokį nori daktarą“.
Jono TAMULIO nuotr.