Pirtyje su žolynais galima atgauti jėgas

Pirtyje su žolynais galima atgauti jėgas

Pirtyje su žolynais galima atgauti jėgas

Kvapnus žolynų garas, žolių vantos ir arbatos: pirties procedūroms žolės naudojamos labai įvairiai. Plačiau apie jas pasakoja M. Romerio universiteto profesorė, buvusi Šiaulių universiteto botanikos sodo vadovė Vida Motiekaitytė.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Vantos — ne tik beržinės

„Kadangi esu botanikė, o ne vaistininkė-provizorė, pirmiausia pirtyje siūlau rinktis išoriniam naudojimui skirtus augalus, medžių šakeles“, — akcentavo V. Motiekaitytė. Pirtis neįsivaizduojama be vantos, geriausia pertis ką tik padarytomis, daugiausiai naudos turinčiomis vantomis. Beje, šios gali būti ne tik beržinės. Pirčių vantoms gaminti tinka ir kiti augalai: vieni — raminamieji ir padedantys atsipalaiduoti, kiti — suteikiantys energijos ir žvalumo.

Tradicinė beržinė vanta ypač atpalaiduoja po didelio fizinio krūvio, ramina, be to, gerai nuvalo odą. Liepų šakelių vanta taip pat pasižymi raminamuoju poveikiu, numuša kūno karštį, todėl ypač rekomenduojama susirgusiems peršalimo ligomis. Liepa vadinama moters medžiu, todėl liepų vantos ypač rekomenduojamos moterims. Peršalus naudojama ir alksnių šakelių vanta, ji taip pat apramina sąnarių, raumenų skausmus.

Ąžuolinės vantos kvapas pirtyje neleidžia šoktelėti arteriniam spaudimui, todėl tinka pirtį mėgstantiems hipertonikams ir žmonėms, kurių oda — riebi, suminkština kietą odą. Ypač stipriu poveikiu pasižymi dilgėlių vanta, nors karštyje dilgėlės nuvysta ir mažiau gelia. Ji rekomenduojama po ilgesnės fizinės apkrovos, geliant sąnariams. Botanikė atkreipia dėmesį, kad bet kokio medžio šakelių vantoje būtinai turi būti jaunų lapelių.

Aromatui sukurti

„Aromatinis augalas žmogų perkelia į kitą minčių lauką, pradedi kitaip galvoti“, — aromatinių pirčių nauda neabejoja V. Motiekaitytė. Labai svarbu, renkant aromatines žoles pirčiai, kur šios auga: augalai kaupia skirtingą vietų energiją.

Žolių aromatai pirtyje ne tik pagerina nuotaiką, mažina nuovargį, bet ir teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, pagerina vidaus organų veiklą, į organizmą patekdami pro išsiplėtusias odos poras, kvėpuojant. Kad garas pirtyje būtų ne tik kvapnus, bet ir naudingas, įvairiomis žolėmis (pavyzdžiui, ajerais) galima iškloti pirties grindis arba jas užpilti vandeniu, kuriuo vėliau bus laistomi karšti akmenys. Tokiu vandeniu galima apšlakstyti pirties lubas, sienas. Kvapas bus jaučiamas jau po kelių minučių. Ant akmenų galima pilti debesylo, juozažolės, čiobrelių nuovirus.

Levanda, vaistinis šalavijas, melisa, raudonėlis — puikiai pirčiai tinkantys aromatiniai augalai. Labai daug aromatinių medžiagų, padedančių organizmui apsivalyti, turi pušis. Suslogavus, skaudant gerklei efektingiausia priemonė pirtyje — eukalipto aromatas. Pirtis, kvepianti čiobreliais, neramiai miegantiems padės kietai ir saldžiai išsimiegoti. Norint, kad miegas susireguliuotų ilgesniam laikui, tokią pirtį reikia lankyti stabiliai. Gilų miegą prisišauksite ir pabuvę ramunėlių pirtyje, tiesa, ne sodo ramunėlių, o būtinai laukinių.

Arbatos pirčiai

Nuo seno manoma, kad būtent įvairios arbatos, o ne vanduo — geriausias gėrimas pirtyje. V. Motiekaitytė rekomenduoja tokį arbatos pirčiai paruošimo būdą: aviečių arba gervuogių lapus storu sluoksniu padėkite tarp dviejų medinių lentų ir prispauskite kuo nors sunkiu. Taip juos palaikykite kelias dienas, geriausiai — 30— 40 laipsnių karštyje. Per tą laiką lapai pagelsta ir susifermentuoja, tuomet svoris nuimamas ir jie iki galo išdžiovinami. „Tai būna nuostabiausia žaliava arbatai tuo metų laiku, kai nebėra žalių lapų“, — šypsosi botanikė.

Jei apsilankę pirtyje norite palengvinti peršalimo simptomus ir stipriai išprakaituoti, užplikykite avietės arba liepų žiedų arbatos. Tik ja nepiktnaudžiaukite. Vaistinės melisos arbata mažina įtampą, ramina. Naudinga į arbatą įdėti mėtos (vidinei pusiausvyrai atstatyti), stumbražolės, žemuogių (tinka daugeliui ligų gydyti, vaisiai turi daug geležies) ir serbentų lapų, ją papildomai pagardinkite medumi.

Arbatos pirtyje plikomos įvairiai, priklausomai nuo to, iš kokios augalo dalies jos ruošiamos. Iš augalų žiedų ruošiama arbata gali būti geriama tik užplikyta, žinoma, ne pernelyg karšta. Augalų lapų, kotelių arbatos užpilas turėtų ilgiau pastovėti, kad pritrauktų skonį. Šaknų arbata turėtų būti plikoma bent valandą prieš pirtį.

Citata: „Renkant aromatines žoles pirčiai, svarbu, kur šios auga“.

ARBATA: „Iš augalų lapų ir kotelių ruošiama arbata turėtų ilgiau pastovėti, kad pritrauktų skonį“,–primena botanikė Vida Motiekaitytė.

APYNYS: Tarp gausybės žolių pirtyje gali būti naudojami ir apyniai. Jais galima iškloti grindis.