Nuo vasaros karščių kenčia ir žmonės, ir gyvūnai

Nuo va­sa­ros karš­čių ken­čia ir žmo­nės, ir gy­vū­nai

Šok­te­lė­jus ter­mo­met­ro stul­pe­liui į vir­šų, vis dau­giau žmo­nių ima skųs­tis įvai­riais svei­ka­tos su­tri­ki­mais. Nuo karš­čių ir krau­ja­siur­bių vabz­džių ken­čia gy­vū­nai.

Dar­bus ati­dė­ki­te vė­les­niam va­ka­rui

Nuo smar­kiai pa­di­dė­ju­sios oro tem­pe­ra­tū­ros ken­čia vi­si, bet ypač sun­ku vai­kams, vy­res­nio am­žiaus, ant­svo­rį ar nu­tu­ki­mą tu­rin­tiems, lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms.

„Esant itin aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai, ne­dirb­ki­te fi­zi­nių dar­bų lau­ke, ge­riau su­si­pla­nuo­ki­te juos at­lik­ti anks­ti ry­tą ar­ba ati­dė­ki­te vė­les­niam va­ka­rui“, – tei­gia Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ta­raš­ke­vi­čie­nė.

Per­kai­ti­mas ga­li iš­tik­ti bet ku­rį žmo­gų, kai or­ga­niz­mas ne­be­ga­li sa­vęs at­vė­sin­ti. „Pir­mie­ji per­kai­ti­mo po­žy­miai yra ant odos pa­si­ro­dę pra­kai­to la­še­liai. Jei iš kar­to neat­si­vė­sin­si­te pa­vė­sy­je ir neiš­ger­si­te skys­čių, ga­li įvyk­ti ši­lu­mi­nis smū­gis: ta­da ima kil­ti kū­no tem­pe­ra­tū­ra (ga­li pa­kil­ti dau­giau nei 40 laips­nių), pa­daž­nė­ja ir su­stip­rė­ja pul­sas, at­si­ran­da la­bai stip­rus gal­vos skaus­mas ir svai­gi­mas, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, są­mo­nės ne­te­ki­mas“, – var­di­ja I. Ta­raš­ke­vi­čie­nė. Įvy­kus ši­lu­mi­niam smū­giui, pa­ta­ria­ma ne­del­siant kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, o kol ši at­vyks, steng­tis at­vė­sin­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį: pa­gul­dy­ti į pa­vė­sį ar vė­sią pa­tal­pą, purkš­ti drung­nu van­de­niu ar su­vy­nio­ti į drung­ną šla­pią au­di­nį.

Svar­biau­sia – pre­ven­ci­ja

Esant karš­tam orui ger­ki­te dau­giau skys­čių.

Jei la­bai karš­ta, sten­ki­tės kū­ną vė­sin­ti drung­nu du­šu ar vo­nia, dau­giau lai­ko pra­leis­ki­te vė­ses­nė­se pa­tal­po­se.

Jei na­muo­se la­bai karš­ta, sten­ki­tės nu­vyk­ti į vie­šą­sias vie­tas, kur įreng­tos oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mos.

Per karš­čius ri­bo­ki­te fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.

Ne­pa­li­ki­te vai­kų, gy­vū­nų už­da­ruo­se au­to­mo­bi­liuo­se.

Ei­da­mi į lau­ką už­si­dė­ki­te gal­vos ap­dan­ga­lą.

Ren­ki­tės lais­vais, na­tū­ra­lios me­džia­gos dra­bu­žiais, at­vi­ras kū­no vie­tas, lū­pas tep­ki­te ap­sau­gi­niais kre­mais nuo sau­lės, ne­šio­ki­te aki­nius nuo sau­lės.

Jun­ta­mo­ji tem­pe­ra­tū­ra yra aukš­tes­nė

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos (LHMT) spe­cia­lis­tai per­spė­ja, kad plūs­te­lė­jęs la­bai šil­tas oras ga­li iš­lai­ky­ti daug drėg­mės, ir žmo­gaus oda sun­kiai at­vės­ta, to­dėl jau­čia­ma 2–4 laips­niais aukš­tes­nė tem­pe­ra­tū­ra nei iš tik­rų­jų yra ap­lin­ko­je. Ypač sun­ku iš­tver­ti nak­tų tvan­ku­mą, kai oro tem­pe­ra­tū­ra ne­nuk­ren­ta že­miau 18–20 laips­nių, o san­ty­ki­nis oro drėg­nu­mas priar­tė­ja prie 100 pro­cen­tų.

Ry­tą ir pir­mo­je die­nos pu­sė­je oras šiek tiek pa­sau­sė­ja, bet daž­nai po­piet nu­ly­jant, sa­vi­jau­ta dėl tvan­ku­mos vėl pa­blo­gė­ja. Pa­gel­bė­ti ga­li tik gai­ves­nis vė­jas ar­ba bu­vi­mas pa­tal­po­se su kon­di­cio­nie­riais.

Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos tink­la­la­py­je www.me­teo.lt, įve­dus no­ri­mos vie­to­vės pa­va­di­ni­mą, ga­li­ma ras­ti gra­fi­ką su jun­ta­mo­sios tem­pe­ra­tū­ros dvie­jų pa­rų pro­gno­ze. Į tai rei­kė­tų at­si­žvel­gti  ei­nant į lau­ką, ren­kan­tis tin­ka­mus dra­bu­žius ar pla­nuo­jant dar­bus lau­ke.

Va­sa­riš­ki orai tu­ri ir ki­tų pa­vo­jų, pa­vyz­džiui, aukš­ta sau­lės ult­ra­vio­le­ti­nė spin­du­liuo­tė. Jos in­dek­sas taip pat skel­bia­mas LHMT pus­la­py­je.

Ken­čia ir gy­vū­nai

Tvy­rant karš­tiems ir drėg­niems orams, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti sa­vo au­gin­ti­nių ap­sau­ga nuo per­kai­ti­mo, sau­lės smū­gių. Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai pri­me­na: prieš iš­gi­nant ūki­nius gy­vū­nus į ga­nyk­las ir ga­ny­mo­si lai­ko­tar­piu pri­va­lo­ma pa­si­rū­pin­ti jų ap­sau­gos prie­mo­nė­mis nuo vabz­džių. Ga­no­miems gy­vū­nams šios prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­mos nuo­lat.

Dar vie­nas va­sa­ros pa­vo­jus – žai­bų iš­kro­vos, me­džių iš­var­tos, nu­trau­kian­čios elekt­ros lai­dus, ir ki­tos su stip­riais vė­jais ir lie­tu­mi su­si­ju­sios gam­tos iš­dai­gos, ku­rios ne­pa­si­ruo­šu­siems ūki­nių gy­vū­nų lai­ky­to­jams pri­da­ro di­de­lių nuo­sto­lių.

Sut­ri­kus elekt­ros tie­ki­mui gy­vū­nų lai­ky­mo pa­tal­po­se, ky­la tie­sio­gi­nė grės­mė gy­vū­nų gy­vy­bei – di­dė­ja san­ty­ki­nis oro drėg­nu­mas ir amo­nia­ko kie­kis, per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką gy­vū­nai ga­li nu­gaiš­ti nuo per­kai­ti­mo ir už­du­si­mo. To­dėl gy­vū­nų lai­ky­to­jai pri­va­lo įsi­reng­ti elekt­ros ge­ne­ra­to­rius ir re­gu­lia­riai tik­rin­ti jų vei­ki­mą.

Per karš­čius ir žmo­nės, ir gy­vū­nai ne­ten­ka dau­giau skys­čių. Dėl šios prie­žas­ties pa­kin­ta or­ga­niz­mo krau­jo­ta­kos, kvė­pa­vi­mo, ner­vų ir ki­tų sis­te­mų or­ga­nų bei au­di­nių fi­zio­lo­gi­nės funk­ci­jos. To­dėl ir ga­nyk­lo­se ga­no­mi, ir pa­tal­po­se lai­ko­mi gy­vū­nai pri­va­lo nuo­lat tu­rė­ti ga­li­my­bę iki so­ties at­si­ger­ti.

Ūki­nin­kai tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kad jų au­gi­na­mi gy­vū­nai ne­bū­tų lai­ko­mi sau­lės ato­kai­to­je karš­čiau­siu die­nos me­tu. Tam pui­kiai gelbs­ti me­džių paunks­nės, gy­vū­nų ap­lais­ty­mas van­de­niu ar par­gi­ni­mas į tvar­tus per pa­čius karš­čius vi­dur­die­niais.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Pla­nuo­jant bu­vi­mą ar dar­bus lau­ke rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į jun­ta­mą­ją tem­pe­ra­tū­rą, ir į sau­lės ult­ra­vio­le­ti­nę spin­du­liuo­tę.