Naujausios
SVEIKATAI
Nevaisingai šeimai prireikia ir sėkmės, ir pinigų
Ilona Šnarienė
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tarptautinių ligų nomenklatūrą nevaisingumas laikomas liga. „Jeigu šeima per metus negali pradėti kūdikio, nors to siekia, tokia šeima vertinama kaip nevaisinga ir ją rekomenduojama tirti“, — sako gydytoja ginekologė Dalia Augulienė. Lietuvoje paslaugų nevaisingumui gydyti valstybė neapmoka, o dalis porų nepajėgia susimokėti už gydymą.
Nevaisingumas nėra kaltė
Anot ginekologės, daugelis porų mano, kad jos vaisingos ir kai tik norės turėti kūdikį, jį turės. Suvokimas, jog po daugelio bandymų svajonė neišsipildė, tokioms poroms sukelia šoką, baimę, o neretai ir kaltę.
„Kaltų čia nėra ir būti negali. Nevaisingumas vienodai dažnai nustatomas ir moterims, ir vyrams, nors dažniausiai moteris pirmoji suvokia, kad kažkuris yra nevaisingas, — sako ginekologė. — Vyrus, deja, neretai tenka įkalbinėti, kad būtina pasitikrinti. Poros sprendimas ieškoti pagalbos turi būti priimtas kartu, nes tirtis reikės abiem partneriams“.
Gydymas brangus
Šiuo metu ir Lietuvoje esama kvalifikuotų vaisingumo specialistų. Visos nevaisingumo ištyrimo ir gydymo paslaugos yra mokamos. Kadangi naudojamos pačios pažangiausios technologijos, mokėti tenka nemažai. „Viena kiaušidžių funkciją stimuliuojanti ampulė kainuoja 100 litų. Per vieną gydymo ciklą nevaisingumo problemų turinčiai pacientei prireikia 5— 8 tokių ampulių, o kur dar visos kitos išlaidos“, — sako gydytoja.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors norinčiųjų, anot ginekologės, būtų apie du tūkstančius. „Nevaisingumo gydymas — ne tik skaudi, bet ir labai daug kainuojanti negalinčių turėti mažylio šeimų problema,“ — sako ginekologė D. Augulienė.
Medikės žodžiais, tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Keturios šeimos patiria nusivylimą. Bostone nustatyta, kad moterims, patyrusioms du ar daugiau apvaisinimo ciklų, depresija prilygsta situacijai, kai sergama vėžiu, širdies liga ar AIDS. Neretai būtina psichologo pagalba.
„Vaikų iš mėgintuvėlio“ metodas — kraštutinumas
Nevaisingos šeimos apvaisinimo ne moters kūne metodais gydomos tada, kai kiti metodai buvo neveiksmingi arba dėl kitų priežasčių jie negalimi. Vienas pagrindinių apvaisinimo ne moters kūne metodų — įprastinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), kuris reikalingas tik 5 procentams nevaisingų šeimų.
Ši, anot D. Augulienės, tik iš pirmo žvilgsnio atrodanti paprasta procedūra susideda iš kelių nuoseklių etapų, kurių kiekvienas svarbus galutiniam rezultatui.
„Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tada, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti, — tvirtina gydytoja. — Jo esmė ta, kad iš kiaušidžių folikulų paimtas kiaušialąstes spermijai apvaisina specialiame inde, laboratorijoje. Apvaisintos kiaušialąstės dar kelias dienas laikomos laboratorinėse terpėse, kol pasidalija daugybę kartų, o vėliau besiformuojantis embrionas perkeliamas augti moteriai į gimdą. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugelio veiksnių — gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Neįsitvirtinę embrionai, kaip ir natūralioje gamtoje, žūva.“
Anot ginekologės, bendra dirbtinio apvaisinimo sėkmės tikimybė yra tokia pati, kaip ir natūralaus apvaisinimo atveju, o kartais didesnė. Tikimybė pastoti yra mažesnė, jeigu moteris vyresnė negu 40 metų.
SITUACIJA: Šiaulietė gydytoja ginekologė Dalia Augulienė sako, jog dalis porų nepajėgia susimokėti už nevaisingumo gydymą. AUGULIENE
Autorės nuotr.