Naujausios
Naują gyvenimą dovanojo donoro inkstas
Šiaulietis Vladas Mikutis su persodintu donoro inkstu gyvena dveji metai — šį laikotarpį vadina nauju gyvenimu, kuriame vėl turi galimybę džiaugtis savo šeima, darbu, be to, likimas jam padovanojo sesę.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Liga užklupo armijoje
Vladas Mikutis dažnai prisimena jį užklupusių negalavimų pradžią — prieš dvidešimt šešeris metus sovietų armijoje. Jaunas jūreivis, atitarnavęs beveik metus, jau žinojo, kokia nelengva jūroje duona: nuolat stipriai sušąla, pervargsta.
Netikėtai ėmusi rytais skaudėti galva buvo pirmasis organizmo perduodamas signalas, kad kažkas ne gerai. Vyras po kelias valandas kęsdavo nenurimstantį skausmą, medikams pranešti neskubėjo, nes dėl tokių nusiskundimų jūreiviai būdavo vadinami simuliantais.
„Medikai iš pradžių nekreipė dėmesio. Manydavo, kad dėl tinginystės susigalvojau tą galvos skausmą. Vėliau atidžiau apžiūrėjo, padarė tyrimus ir išsiuntė juos į miesto gydymo įstaigą. Gauti tyrimai buvo labai blogi. Mane iškart išgabeno į arčiausiai karinio dalinio esančią miesto ligoninę“, — pasakojo apie jaunystėje atsiradusius sveikatos pakitimus ponas Vladas.
Ligoninėje, po savaitės tyrimų ir gydymo, vyrui ėmė skaudėti nugarą. Nedelsiant buvo ištirti inkstai, jų veikla ir būklė. Paciento inkstai nustebino medikus — vienas buvo mažesnis, kitas didesnis. Nieko nelaukus su pakitusiais inkstais lietuvis buvo išgabentas į tuometinio Leningrado (Sankt Peterburgas) karininkų ligoninę, kur „gydė, tyrė, vartė“ ligonį su negerėjančiais tyrimais. Šiek tiek apgydę gydytojai jaunuolį atleido nuo tarnybos ir išsiuntė į Lietuvą.
Nežinomybė ir baimė
Sugrįžus namo ponas Vladas pasijuto žymiai geriau: sava šalis, namai, artimieji, savijauta buvo gera. Tačiau sunerimti privertė skrandyje atsivėrusi žaizda. Ilgai nelaukęs vyras kreipėsi į specialistus, kurie išgydė negalavimą.
„Padarė tyrimus, o jie ir vėl blogi. Man aiškina, kad man su inkstų veikla blogai — nepakankamumas. Ligoninėje gydytojai nefrologai lašinėmis valė kraują, šlakus. Pirmą kartą gulėjau daugiau kaip dvi savaites, lyg ir pagerėjo“, — pasakojo vyras.
Gydytojai pacientui rekomendavo tokias procedūras daryti kas pusę metų, patikino, kad šitaip galima bus tverti apie tris metus. Palaipsniui medikai poną Vladą pratino prie minties, kad reikės venoje suformuoti fistulę.
Nežinomybės baimė buvo stipresnė ir vyras nesiskubino kreiptis į medikus dėl fistulės, kol vieną dieną darbe pasijuto labai blogai, buvo išvežtas į namus — buvo penktadienis. Didžiulį skausmą ir silpnumą tvėrė savaitgalį. Vaistai nuo skausmo nebegelbėjo. Sulaukę pirmadienio vyras ir žmona nuskubėjo į ligoninę.
„Dar nebuvau matęs, kad gydytoja būtų taip išsigandusi. Tuoj pat man į kaklo veną buvo įvestas kateteris. Padarė pirmąją dializę. Naktį pasidarė labai blogai, galvojau, mirsiu. Prasidėjo net haliucinacijos“, — prisiminė.
Dvi naujienos — gera ir bloga
Per pusę metų vyrui buvo suformuotos šešios fistulės. Venos nuolat sutrūkdavo. Prisimena, jog buvo toks atvejis, kai operacinėje suformuota fistulė veikė tik kol nuėjo iki palatos. Vilniečiai gydytojai įvertinę vyro sveikatos būklę patikino, kad būtina stoti į eilę inksto transplantacijos operacijai.
„Padėtis buvo labai sudėtinga. Kraujo valyti nebėra kaip, kažkada buvusios stiprios venos, kaip šniūrai, tapo silpnos ir trūkinėjančios. Inkstai tik šiek tiek dar dirbo. Pradėjome ieškoti donoro“, — prisiminė kelių metų senumo įvykius vyras.
Vyrui pagelbėti norėjo žmona — pasiūlė savo inkstą. Nuvažiavę į Vilnių išsitirti dėl galimybės būti donoru, išgirdo dvi naujienas — gerą ir blogą. Blogoji — Vladas yra užkrėstas hepatitu B, mano, kad tai atsitiko dializių metu sostinėje. Geroji naujiena — žmonos inkstas puikiai tinka. Pusei metų pasiūlyta operaciją atidėti. Užkrečiama liga ir buvo pagrindinis trukdis operacijai.
„Lygiai po mėnesio sulaukiau skambučio kviečiančio atvykti, nes yra inkstas. Buvo apie dvylikta valanda nakties. Jaudulys — didžiulis. Kaune atliko tyrimus — viskas atitinka. Laukiu“, — prisimena jaudinančius įvykius vyras.
Trečias kartas nemelavo
Pirmąjį kartą Vladui buvo paaiškinta, kad yra vienas inkstas, tačiau tyrimai dėl transplantacijos atliekami dviem žmonėms. Donoro inkstas atiteko tuo pat metu laukusiam kitam vyrui, kurio sveikatos būklė buvo sunkesnė. Teko parvažiuoti namo.
„Lygiai po mėnesio mane gydytojai pakvietė atvažiuoti. Vėl tyrimai, vėl laukimas, vėl du kandidatai. Ir šį kartą inkstas atiteko kitam žmogui, kurio sveikata buvo prastesnė. Nenusivyliau. Tikėjau“, — pasakoja Vladas.
Kiekviena diena gyventa laukimu, skaičiuojamos savaitės, mėnesiai. Vieną penktadienio vakarą žiūrint žinias vyras atkreipė dėmesį į vieną nelaimę, autoįvykio metu žuvo tėvas, o sūnus sunkios būklės pateko į ligoninę. Iš galvos neišėjo mintis apie nelaimę. Savaitgalį, prisimena vyras, įprastai darbavosi namuose — baigė balkono remontą. Sekmadienio vakarą atsigulęs miegoti nespėjo nė akių užmerkti, kai suskambėjo telefonas. Medikai patarė skubėti, nes vėl atsirado donoro inkstas — jauno vyro.
Operacija, laukimas, „sesė“
Šį kartą buvo du inkstai ir du ligoniai — Vladas ir aštuoniolikmetė mergina. Po tyrimų paaiškėjo, kad abiem bus atliktos transplantacijos. Po operacijos trys dienos praleistos reanimacijos medikų apsuptyje buvo optimistinės: sparčiai gerėjo tyrimai, atsirado šlapimas, organizmas į įvykusius pasikeitimus nereagavo. Transplantacija buvo atlikta ir Vlado likimo draugei, su kuria gavo po inkstą, ją vadina sese.
„Visą laiką vienoje palatoje buvome su sese. Medikai pasakė, kad esame stiprūs ir operacijos pavyko puikiai. Abiem nebuvo jokių komplikacijų. Seselės dar nuteikė, kad grįšime į skyrių su komplikacijomis — taip būna. Bet mums su sese nebuvo jokių sutrikimų“, — šypsosi vyras, pasakodamas, kad iki šiol su sese susiskambina ir pasikalba.
Vladas suskaičiuoja, kad šiais metais spalio 9 dieną nuo operacijos bus praėję dveji metai. Į Kauną tikrintis sveikatos važiuoja nuolat: iš pradžių kas dvi savaites, po to kas mėnuo, dabar kas trys mėnesius. Nusišypso, kad jaučiasi labai gerai, nes nebėra dializių, nebepriklauso nuo kitų žmonių pagalbos, nebesijaučia ligoniu.
„Gyvenu vėl pilnavertį gyvenimą. Organų donorystės kortelę pasirašiau ne tik aš, bet ir mano šeima. Niekada nežinai, kas gali nutikti“, — tikino V. Mikutis.
Citata:
Transplantacija buvo atlikta ir Vlado likimo draugei, su kuria gavo po inkstą, ją vadina sese.
GYVENIMAS: Šiaulietis Vladas Mikutis su donoro inkstu gyvena porą metų, tikina, kad gyvenimas vėl tapo visavertis.
LIGA: „Liga užklupo dar jaunystėje, po truputį ji mane griovė. Teko iškęsti galybę nemalonių procedūrų, tačiau šiandien vėl galiu gyventi pilnavertį gyvenimą“, — sakė Vladas Mikutis.
Jono TAMULIO nuotr.