Naujausios
Mylintys vienas kitą ir mediciną
Agnę ir Tadą Šiatkus suvedė medicina. Vyras ir žmona šiuo metu dirba ligoninėje — internatūros metai Šiauliuose parodys, kokią medicinos kryptį jaunieji gydytojai pasirinks ateityje.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Pasirinko Šiaulius
Tadas ir Agnė į Šiaulius atvyko prieš tris savaites — ne atostogauti. Apsistojo pas Tado tėvus. Šiaulietis ir vilnietė dirba Šiaulių apskrities ligoninėje — prasidėjo metus trunkanti internatūra — praktika, po kurios turės pasirinkti specializaciją.
„Iki atvažiuojant čia Tadą domino traumatologija, mane — pediatrija. Per metus turėtume dirbti visuose ligoninės padaliniuose. Pagal planą pirmiausia turime padirbėti terapijos srityje, po to chirurgijos, vėliau vaikų ligų, paskutinis etapas akušerijos-ginekologijos srityje“, — vardijo Agnė.
Ji šiuo metu dirba Gastroenterologijos skyriuje, labai susidomėjo gastroenterologija, o vyras, dirbdamas Onkologijos klinikoje, žavisi darbu šioje srityje — „viskas labai patinka, užsidegimas didžiulis“. Pora prisipažino, kad vienas didžiausių norų — padirbėti naujojoje Moters ir vaiko klinikoje, tikisi, kad iki internatūros pabaigos ją atidarys, nes tokios modernios gydyklos moterims šalyje nėra ir atlikti praktiką joje būtų naudinga.
Šiaulių ligoninę praktikai pasirinko ne tik todėl, kad iš čia kilęs Tadas. Buvę internai rekomendavo ją, kaip vieną geriausių internatūros bazių. Nors ir miestas — ne paskutinėje vietoje.
„Miestas labai patinka, jaukus, atstumai nedideli — ką Vilniuje besivažinėdamas sutvarkysi per tris valandas, čia pėsčiomis užtruksi pusvalandį“, — šypsojosi Tadas ir Agnė.
Po praktikos — dar mokysis
Agnė suskaičiuoja, kad šiuo metu, po šešerių metų medicinos studijų Vilniaus universitete Medicinos fakultete, septintieji skiriami praktikai (internatūrai), po to laukia dar treji, penkeri ar daugiau studijų metų, priklausys nuo jų pasirinktos specialybės.
„Ar neprailgo šešeri metai mokslų? Laiką galima padalyti į dvi dalis, atskaitos taškas buvo mūsų vestuvės ketvirtame kurse, iki jų studijos buvo labai sunkios, o kartu buvo lengviau. Mes — iš vienos grupės, visos paskaitos, pratybos kartu“, -- šypsojosi Agnė.
Medikė pasakoja, kad mokytis medicinos reikia nuosekliai: anatomija, fiziologija, biochemija ir kiti dalykai, dėl kurių teko aukoti ne vieną naktį. Tadas nusišypso, kad pirmus dvejus metus sunku buvo pasijusti mediku, nes nematė ligoninių — vien medicinos knygas.
„Studijų metais nebuvome susidūrę su dokumentacijos pildymu, dabar to mokomės. Tai — kosmosas. Tam reikėtų studentams dėstyti atskirą pusės metų ciklą. Išmoksime“, — šypsosi pora, juolab, kad jie ne vieni — praktikuotis atvyko 27 internai. Šiais metais Vilniuje medikų diplomus gavusių, pasak Šiatkų, buvo apie 170, o Kaune apie 250.
Pusės milijono vertės svajonė
Tadas nuo pirmo kurso svajojo apie traumatologiją-ortopediją, nes tvirtinti kaulus, gydyti, lyg staliaus darbas — plokštelės, varžteliai, kampai — „vyriškas darbas“.
Agnė visuomet svajojusi apie pediatriją, dabar sužavėjo ne tik gastroenterologija, bet ir onkologija. Kurį laiką Vilniuje dirbo su kraujo vėžiu sergančiais vaikais, vėliau — su suaugusiaisiais.
„Tai radikalus darbas. Arba padarai kažką, arba ne. Iš dešimties vaikučių, šešiems niekuo negali pagelbėti, bet keturiems padedi. Šioje srityje medicina stipriai žengia į priekį. Kai dirbi su onkologine liga sergančiu vaiku — lengva, jie šypsosi, atviri. Emociškai sunkiau su jų tėvais“, — pasakojo medikė.
Šiatkai prisipažįsta, jog dar nežino, kur dirbs: gal Lietuvoje, gal užsienyje, gal net Šiauliuose. Dėl esamos situacijos medicinoje, daugelis studijuojančių ketina išvykti iš šalies, mokomasi kryptingai, egzaminai laikomi užsienio kalba, renkamasi daugiau stažuočių užsienyje.
„Teko stažuotis Švedijoje. Ką apie medicininę aparatūrą čia tik kalba, ten jau gydytojai dirba. Gerai organizuotas darbas. Mažiau streso. Tačiau į tave žiūri, kaip į svetimšalį“, — sako Tadas.
Ar jaunieji gydytojai pasiliks Lietuvoje, priklausys, ar jie įstos į nemokamas norimas studijas, nes konkursai didžiuliai, o kaina metams mokamoje vietoje sudaro apie 50 tūkstančių litų metams. Abiem studijuoti penkeris metus reikėtų pusės milijonų litų — „tai neįmanoma“.
PERMAINOS: Tadas ir Agnė susižvalgę nusijuokia, kad baltas chalatas labai įpareigoja: būti atidiems, pasitempusiems. Tadas pakeitė apsirengimo stilių — atsisakė džemperių su gobtuvais ir ėmė rengtis solidžiau.
NEŽINOMYBĖ: „Nežinome, ar liksime Lietuvoje. Jei įstosime į nemokamas studijas — gerai, o mokamoje vietoje tektų mokėti apie 50 tūkstančių litų per metus. Tai neįmanoma“, — sakė Tadas ir Agnė Šiatkai.
METAI: „Mes dar jauni, per abu liepą atšventėme 50 metų jubiliejų. Nėra dėl ko liūdėti, turime vienas kitą, mėgiamą darbą. Svarbu, kad sektųsi“, — šypsojosi Agnė ir Tadas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.