Naujausios
Motinos pienas ne tik maitina
Į redakciją paskambinusi šiaulietė Angelė sutrikusi pasakojo, kad prieš kelias dienas pagimdžiusi duktė pieno turi vos 30 gramų, klausė patarimo, kaip skatinti pieno gamybą. Daug metų apie kūdikių maitinimą paskaitas skaitanti vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sako, kad mamos turi tiek pieno, kiek reikia jos kūdikiui.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
— Jaunos mamos nelabai žino, ar jų mažylis sotus, kiek jam reikia pieno, kiek jo suvalgo, ką patartumėte?
— Patarčiau besilaukiančioms mamoms apsilankyti nemokamoje nuolat veikiančioje Motinystės mokykloje, kur apie viską pasakoja specialistai. Dar patarčiau naujagimius dažniau glausti prie krūties, leisti jam žįsti tiek, kiek nori, nes taip skatinamas vienas stipriausių įgimtų refleksų — žindimas, rijimas, o mamai skatinama pieno gamyba. Jo prisigamins tiek, kiek reikia.
Tikras pienas atsiranda moteriai tik antrą-trečią parą po gimdymo. Prieš tai būna priešpienis ir krekenos, kurie labai kaloringi, todėl naujagimiui pasisotinti užtenka labai nedaug.
Pirmą parą mažyliui reikia 5— 10 gramų, antrą — 20, o trečią 30 gramų pieno. Iki dešimtos kūdikio dienos pieno padaugėja po 10 gramų. Todėl skaitytoja ponia Angelė be reikalo nerimavo, kad jos duktera ketvirtą dieną po gimdymo turėjo 30 gramų pieno — tai normalu.
— Kiek laiko kūdikis turėtų žįsti?
— Siūlau mamoms žiūrėti į laikrodį, kiek laiko vaikutis žinda. Patariama žindyti pusvalandį. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis aktyviai žinda ir pieną ryja apie 10 minučių, jis suvalgo 80 procentų jam reikalingo kiekio. To neužtenka, todėl reikia dar žindyti apie 20 minučių, tegul ir pasnaudžiant ar pailsint. Tai pagrindinis antikūnių šaltinis, kuris kovos naujagimio organizme su infekcijomis, todėl maitinimas savo pienu yra svarbus dar ir dėl to.
Taip pat siūlyčiau pasižymėti, kiek kartų vaikutis per parą valgo. Naujagimis turi per parą valgyti pienelį 7 ir daugiau kartų. Jei valgyti nori 10— 12 kartų, reikia žiūrėti — gal neteisingai paimama, pienas neištraukiamas.
— Ne tik mamas reikia mokyti maitinti, bet ir naujagimius išmokyti pavalgyti?
— Dažnai nutinka, kad naujagimis žinda, bet nepavalgo. Tampa piktas, o mama mano, kad neturi pienelio. Taip nėra. Išmokyti taisyklingai žindyti ir žįsti — svarbus momentas. Kūdikis turi teisingai apžioti spenelį, ir, jei pienas ištraukiamas, — mama pajus palengvėjusią krūtį.
— Ką manote apie pieno nutraukinėjimą?
— Būna, kad vaikas nenori žįsti krūties, tačiau mielai valgo iš buteliuko. Paaiškinti paprasta: žmonės yra darbštuoliukai ir tinginukai. Valgyti iš buteliuko žymiai lengviau, o žįsti sunku, nes dirba daug veido raumenų, ištraukti pieno reikia jėgų.
Dabar yra puikūs pientraukiai, kurie mamoms palengvina nutraukimą. Vieną mamą pagyriau, kad maitina krūtimi dešimt mėnesių, vaikas neima krūties, tačiau valgo iš buteliuko. Ji man atsakė, kad girti neverta: „Esu chemikė ir žinau, ką reiškia dirbtinis kūdikių maistas. Ryžtuosi nutraukinėti“.
Dažniausiai pieną nutraukinėjančios moterys maitina labai trumpai — nepatogu ir sudėtinga. Po žindymo nutraukti likusio pieno nereikia. Tarp mamos ir kūdikio yra itin glaudus ryšys, todėl pieno gaminasi tiek, kiek reikia. Nutraukti gydytojai rekomenduoja, kai atsiranda diskomfortas, jei atsiranda krūties tempimas, sukietėjimai, tai būtina, kad pieno gamyba „neperdegtų“. Negalima nutraukinėti pieno krūtį maigant rankomis.
— Ką reiškia „neperdegtų“?
— Pastebėjau, kad dažniausiai „perdegama“ ir kyla problemų, kai priešpienis virsta pienu. Priešpienio buvo nedaug ir staiga jo ima gamintis labai daug. Įsivaizduokite upę, kuri patvinsta, tačiau nėra kur išsilieti. Geriausias tos padėties gelbėtojas — kūdikis.
Jei krūtis ima kietėti, kaisti, reikia švelnaus krūties masažo šiltomis rankomis, uždėti pusiau spiritinį kompresą, kartais skiriami medikamentai. Moterims siūlome nelikti abejingoms šiam sutrikimui, o pasitarti su gydytoju.
— Kokias klaidas mamos daro maitindamos?
— Viena didžiausių klaidų — rūkymas. Visai nesenai buvo atvejis, kai į ligoninę paguldė mėnesio mažylį, kuris nuo gimimo nepriaugo nė trupučio svorio. Paaiškėjo, kad motina rūkė ir nėštumo metu, ir maitindama. Jo alkio centras nesuprato, kad jis alkanas, todėl pažįsdavo motinos pieno, kurio tebuvo apie 10 gramų — palaikė gyvybines funkcijas, bet neaugo. Pradėjus maitinti dirbtinai, jis suvalgydavo po 90 gramų, po savaitės išleidome pasiekus normalų svorį.
Rūkanti moteris neturi maitinti savo pienu, tada geriau mišinukai — bus sveikiau.
— Ar galima pasirengti tam, kad po gimdymo atsirastų pakankamai pieno?
— Žinoma. Moteris turi pradėti galvoti apie kūdikio maitinimą, svajoti apie vaikutį. Mokslininkų įrodyta, kad nesvarbus yra nei mūsų ūgis ar svoris, nei mūsų mityba, nei pieno liaukos dydis — svarbiausia moters nusiteikimas.
Realus pavyzdys ir geriausias įrodymas yra karo metai. Daug moterų maitino savo kūdikius pienu, nepaisant prastos ir nepakankamos mitybos, nerimo, baimės. Ir turėjo pieno, nes kitokių būdų maitinti nebuvo. Moterys nuolat galvojo, kad tik turėtų pienelio.
Pieno gamybą lemia galvos smegenyse esanti hipofizė, kitaip tariant, posmegininė liauka (maždaug žirnio dydžio endokrininė liauka, esanti smegenų pamate), kuri išskiria už pieno gamybą ir išsiskyrimą „atsakingus“ hormonus. Todėl nėštumo metu esanti svajonė, kad savo vaikutį žindys pati, yra signalas į hipofizę.
— Pieno gamybai svarbiau nusiteikimas negu fiziologija?
— Nusiteikimas — galingiausias dalykas. Naujagimio lytėjimas, glaudimas, mylavimas, geras ir pozityvus mamos nusiteikimas veikia hipohizfę ir pieno gamyba didėja. Neigiama energija, bloga nuotaika, pyktis, liūdesys, nepasitikėjimas pieno gamybą tik blogins.
Siūloma vaistažolinių preparatų, kurie jautrias moteris apramina. Vienai sunerimusiai mamai patariau nusipirkti vaistažolinių preparatų, kitą dieną ji dėkojo, kad jai jau geriau, pieno gaminasi daugiau. Reikėtų išeiti į lauką, pamatyti gražią gamtą, gėrėtis, puikus dalykas yra muzika, ji turi poveikio ne tik mamoms, bet ir mažyliams. Tėveliai taip pat padeda pieno gamybai, jie turi būti švelnūs, atidūs ir dėmesingi mamai ir mažyliui.
— Kiek realus pasakymas, kad pieno neturėjo mano mama, tai neturėsiu ir aš?
— Tai yra nusiteikimas, kuris užblokuoja pieno gamybą skatinančius hormonus. To daryti ir tuo tikėti nereikia. Nepadės pienui atsirasti nei vaistai, nei gydytojų žodžiai, jei mama nenorės maitinti.
— Ką dažniausia norisi pasakyti besilaukiančioms ar jaunoms mamoms?
— Kad dažniau matytų aplink save grožį ir gėrį, nesikeiktų, atsisakytų žalingų įpročių. Tai skatins ir vaiko vysytmąsį, pieno gamybą. Amerikiečiai yra ištyrę 2 tūkstančius recidyvistų ir išsiaiškino, kad nė vienas nebuvo žindytas. O apklausus kelis šimtus garsių mokslininkų, menininkų, paaiškėjo, kad jie buvo žindyti daugiau kaip 6 mėnesius.
Su mamos pienu vaikas gauna ne tik antikūnius, bet ir meilę.
Citata:
„Pirmą parą mažyliui reikia 5— 10 gramų, antrą — 20, o trečią 30 gramų pieno. Iki dešimtos kūdikio dienos pieno padaugėja po 10 gramų.“
NUSITEIKIMAS: Vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė natūraliai maitinančioms mamoms pataria pirmiausiai labai norėti maitinti savo kūdikį, nusiteikti tam dar nėštumo metu.
Jono TAMULIO nuotr.