Naujausios
Moters ligą pastebėjo vyras
Nors praėjo jau penkeri metai, kai krūties vėžys pasitraukė iš ponios Birutės Čiužienės gyvenimo, moteris dar ir šiandien dėkoja savo vyrui, kuris pastebėjo guzelį krūtyje.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Palaikė šeima
Kai vyras apčiuopė guzelį jos krūtyje, moteris neseniai buvo išsamiai pasitikrinusi sveikatą. Nors jokio skausmo nejautė, nedelsdama apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri išsamesniems tyrimams pasiuntė ją pas Šiaulių onkologus.
Netrukus abejonės pasitvirtino – biopsijos tyrimas padėjo diagnozuoti II stadijos krūties vėžį. Išėjusi iš kabineto ponia Birutė sako nubraukusi karčią ašarą, tačiau ilgą ir varginantį gydymo laikotarpį ji atlaikė be emocijų antplūdžio.
„Akimirką pagalvojau apie mirtį. Svarbiausia, pamaniau, kad vaikai jau užauginti, todėl susitikimas su amžinybe manęs negąsdino“, – atvirai kalbėjo B. Čiužienė.
Po chemoterapijos procedūros sūnus kaskart mamą parveždavęs į namus. „Sergant rimta liga labai svarbu namiškių palaikymas, – įsitikinusi moteris. – Žinoma, gydymas be neigiamų pasekmių nepraėjo – pykindavo, sumažėjo apetitas, dar labiau sušlubavo stuburo sveikata – jaučiau nemalonų dursčiojimą“.
Pažadino kasdieniai rūpesčiai
62–ejų moteris sako, jog krūties vėžys neklausia kiek tau metų: „Palatoje gulėjome kartu su šimtamete, kuri taip pat sirgo krūties vėžiu“.
Išleisdama B. Čiužienę į namus gydytoja patarė gyventi įprastą gyvenimą, nepasiduoti pagundai išbandyti būdus tariamai padedančius apsiginti nuo ligos.
„Visą gydymo laikotarpį pasiklioviau gydytojų paskiriamais vaistais ir šventai laikiausi visų nurodymų, todėl atsisakiau pažįstamos pasiūlymo važiuoti pas žolininkę žolelių krūties vėžiui užgesinti“, – pasakoja moteris.
Po chirurginės operacijos laukė spindulinės terapijos kursas. Neigiamas spindulių poveikis, anot moters, tęsėsi net keletą mėnesių. „Nuslinkę plaukai – ne bėda, – sako moteris. Jie greitai atauga. Kur kas sunkiau grįžti į įprastą gyvenimą.“
Grįžus į namus tarsi kas užuolaidą ant akių pakabino. Kai norėdavo pradėti po namus krutėti, negalėdavo, miegas traukė atgal į šiltą guolį, o naktimis vargindavo sunkūs sapnai.
Iš miego gniaužtų moteris išsivadavo tik po pusmečio. „Pažadino mane gatvelės, kurioje gyvenu, renovacija, o žinia, jog ilgai namuose nebuvusi dukra grįžta manęs aplankyti, išsklaidė visus negerumus“, – šypsosi ponia Birutė.
Drauge lengviau pasveikti
Dėl ilgo ir sekinančio gydymo moteris atsisakė kaimiškos pirtelės malonumų, kad nepažadintų joje snaudžiančios ligos.
Nebegali ilgai kapstytis daržuose – po krūties operacijos kairioji ranka itin greitai pavargsta.
Jai smagu, kad liga nepajėgė išplėšti gyvenimo džiaugsmo. Moteris džiaugiasi gyvenimu kaime. „Ir kaime žmonių reikia, – šypsosi ponia Birutė. – Be to, čia ir oras geresnis, ir ritmas lėtesnis. Mieste daug įtampos“.
Svarbiausia, anot moters, kad liga suvedė su likimo draugais. „Žmogus neturi apsitverti tvoromis, kad už jų vienatvėje kentėtų ligą. Visi sergantieji žino, kad norint pasveikti reikia kautis iš paskutiniųjų. Vadinasi, reikia ieškoti draugų, kad vieniems kitus būtų lengviau palaikyti bei padrąsinti“, – tvirtina B. Čiužienė.
Autorės nuotr.
POKYČIAI: Liga šiek tiek apribojo Birutės Čiužienės gyvenimą. Porą karvių išmainė į dvi ožkeles. „Darbo mažiau, o šviežias pienelis labai tinka ne tik mano šeimai, bet ir katinėliui su šuniuku“, – sako moteris.