Naujausios
Metę rūkyti tapo laisvi
Keturiasdešimt trejų metų šiauliečio negąsdina nuo rugsėjo 1-osios brangusios cigaretės. Rūkyti jis metė prieš devynis mėnesius. Įvairius metimo būdus išbandžiusiam vyrui padėjo buvusio užkietėjusio rūkalio amerikiečio Aleno Karo knyga. Šiaulietis psichiatras Eugenijus Mikaliūnas pritaria: jei yra vidinis noras neberūkyti, padeda viskas, netgi knyga.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Valdė baimė
Šiaulietis rūkė 24 metus. Kasdien sutraukdavo 10— 20 cigarečių. Bėgant laikui jis ėmė bjaurėtis smirdinčiomis rankomis, drabužiais, nemaloniu burnos kvapu ryte.
Mesti rūkyti bandė mažindamas dozę. Buvo pavykę dieną pratempti su trimis cigarėtėmis, bet gyveno rėžimu nuo cigaretės iki cigaretės. Jis paaiškino: psichologinė priklausomybė yra žiauri, ją jauti, bet apie tai negalvoji.
Kai neparūkydavo, trūkdavo oro. Visą laiką rado pasiteisinimą, kodėl vėl turi užsirūkyti. Mažindamas rūkymą kankinosi apie mėnesį. Jis prisimena: kokia nesąmonė būdavo po darbo lėkti namo, nepersirengus pulti į balkoną, parūkyti ir pajausti: dabar man jau gerai.
Tačiau pasiekęs norimą rezultatą, eilinį kartą rado priežastį, kodėl reikia didinti cigarečių skaičių. Taip, sako, įklimpęs į tą patį šlamštą. Šiandien jis žino, kodėl nesisekė. Cigarečių mažinimas yra tarpinės stadijos klaida, kuri neleidžia ištrūkti iš spąstų.
Dar jis žino: atsikratyti rūkymo neleidžia baimė. Vakare pasižiūri, pasakoja vyras, jog pakelyje liko 4 cigaretės ir bijai — o jei iki miego jų pritrūks? Tada rengiesi, eini į parduotuvę ir aplanko vidinė ramybė. Tačiau rezultatas: surūkius 4 turėtas cigartes, atsidarai naują pakelį ir jau rūkai penktą, šeštą ir džiaugiesi, kad ryte vėl galėsi rūkyti.
Pasikliovė rūkaliaus patirtimi
Apie A. Karo knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“ šiaulietis išgirdo iš žmogaus, kuris rūkė daugiau už jį patį ir metė perskaitęs šią knygą. Nenorime padaryti knygai reklamos, tačiau legendos apie jos poveikį, vertė ieškoti tiesos. Tuo labiau, kad knygos autorius mirė nuo plaučių vėžio 2006-aisiais.
Knygos autorius rūkė 33 metus, surūkydavo po 60— 100 cigarečių. Nesėkmingai bandydavo mesti. Kai jam valios pastangomis pavyko tai padaryti, pasakojo šiaulietis, A. Karas pasišovė nuo rūkymo išgelbėti pasaulį. Knygą parašė prieš dvidešimt ketverius metus.
Nestorą knygą šiaulietis skaitė neskubėdamas, keletą savaičių. Jis palygino: pažįstami ją perskaitė per keletą dienų, atbėgo į darbą, užsirūkė ir tarė esą nepasiruošę — skaitys antrą kartą.
Paslaptis
Šiaulietis pacitavo autorių: „Atsisakyti rūkymo lengva. Vienintelis sunkumas — tuo įtikinti kiekvieną rūkalių“.
Knygoje, pasakojo vyras, nedraudžiama niekas, atvirkščiai, skatinama rūkyti ir dar duodama pavyzdžių, per kuriuos save pamatai tarsi veidrodyje. Autorius, tęsė jis, skaitančiojo niekuo neįpareigoja, tik dalijasi savo ir kitų žmonių gyvenimais.
Autorius siūlo pamiršti priežastis, kodėl norima mesti rūkyti ir į rūkymą pažvelgti apskritai, užduodant sau klausimus: ką man duoda rūkymas, ar tikrai suteikia malonumą, negi noriu gyventi tik tam, kad dusčiau kišdamas į burną cigaretę? Atsakęs į šiuos klausimus šiaulietis teigė į rūkymą pažvelgęs tarsi kitu kampu: kam to reikia?
Įdomiausia, kad A. Karas ne kartą akcentuoja: nemeskite rūkyti, kol neperskaitysite knygos iki galo — noras rūkyti blės beskaitant.
Kitas momentas — nereikia įsipareigoti, kad rūkyti meti dėl kažko. Įsipareigojęs gali tapti slaptu rūkaliumi.
Liko laisvo laiko
Vyras rūkyti metė pirmąją naujųjų metų dieną. Vieną automobilyje turėtą cigaretę išmetė su šiukšlėmis, o turėtąją darbe atidavė kolegai.
Tačiau ir psichologiškai pasiruošus nerūkymo pradžia buvo sunki. Savaitę kamavo būsena, jog kažką prarado. Su baime laukė, kada pasijus labai blogai ir turės užsirūkyti. Jokių „laužymų“ nebuvo.
Pirmuosius keletą mėnesių labai daug kalbėjo apie rūkymą, nes pasąmonėje tai yra dar aktualu, rūkymo pabaisa tarsi būdrauja. Buvo baimė priaugti svorio. Iš pradžių atsiradę šeši papildomi kilogramai su laiku nutirpo iki triejų.
Iš rūkymo laikų liko įprotis kas keliolika minučių išeiti į lauką. Pastovi, sako, pasiražo, apsižvalgo, pailsina akis ir grįžta.
Metęs rūkyti šiaulietis sako pasijautęs laisvu žmogumi. Jam liko daug laiko. Atrodo, turėtų būti pietūs, bet pasižiūri į laikrodį — tik vėlyvas rytas.
Kiek sutaupė metęs rūkyti, šiaulietis neskaičiuoja. Tik žino, kad savaitgaliui sau skiria tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau, tik jų visą laiką lieka.
Jo nuomone, skaičiuoti reikia ne pinigus, bet įvertinti savijautą. Dabar vyras gerai išsimiega, atsikelia pailsėjęs, pradėjo blaiviau mąstyti, nebepavargsta nuo protinio darbo.
NUODAS: Dvejus metus kasdien surūkant po dešimt cigarečių, organizme susikaupia 2 kilogramai toksinės dervos, rūkant daugiau nei dvidešimt metų — 6 kilogramai.
STATISTIKA: Tabako vartojimas lemia 25 procentus širdies ir kraujagyslių ligų, 30 procentų vėžio 75 procentus kvėpavimo sistemos ligų. Per metus Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 7-8 tūkstančiai žmonių, tai sudaro 20 procentų bendro mirtingumo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pasikliovė savo valia
Kitam buvusiam rūkaliui Vitalijui — keturiasdešimt. Rūkymo stažas — 20 metų. Per dieną surūkydavo po pakelį prieš pabrangimą 7 litus kainavusių cigarečių.
Anksčiau nerūkyti net nebandė. Sprendimą priėmė spontantiškai, draugams besvarstant, kaip mesti rūkyti — koduotis, antinikotininius pleistrus klijuoti, knygas skaityti? Tada jis drąsiai tarė: nieko nereikia daryti, imi ir meti. Visi pasijuokė. Juokėsi dar kartą, kai turėtą pusę pakelio cigarečių išmetė į šiukšlių dėžę.
Vyras neslėpė: pirmas tris dienas yra sunku ir su savimi reikia pakovoti. Bet tai natūralu, nes organizmas reiklauja savo „porcijos“. Potraukiui slopinti nepirko nei kramtomosios gumos, nei saldainių.
Vitalijus neskaičiuoja, kiek dienų neberūko, tik žino, kad metė prieš Velykas. Kai draugai automobilyje rūko, jam tai nepatinka, bet tabako dūmų kvapas nedirgina, kosulys nepuola.
Vitalijaus patarimai: imi vieną dieną ir „riši“; kai pirmosiomis dienomis kyla noras užsirūkyti, reikia prisiminti, kad norų žmogui niekada netrūksta, bet juk nuo daugelio iš jų tiesiog susilaikoma; nerūkyti žymiai lengviau, nei įkopti į Everestą.
Tiesa, nerūkydamas priaugo 9 kilogramus svorio, bet kas mėnesį kišenėje atsirado papildomi 200— 300 litų.
citata: Metęs rūkyti šiaulietis sako pasijautęs laisvu žmogumi. Jam liko daug laiko. Atrodo, turėtų būti pietūs, bet pasižiūri į laikrodį — tik vėlyvas rytas.
KOMENTARAS
Suokalbis su savimi
Eugenijus Mikaliūnas, Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius, neberūko 3,5 metų. Kol metė, kankinosi dešimt metų, galop suprato — nesisekė, nes nebuvo priėmęs psichologinio sprendimo:
— Analizuodamas padariau išvadą: kiekvienas turi susikurti individualų planą. Vienas gali išmesti cigarečių pakelį, kitam užtenka perskaityti knygą. Kaip metei rūkyti, visai nesvarbu. Svarbiausiai būti psichologiškai pasiruošus, kad vėl „neatkristum“. O tai yra blogiausia, nes aš daug kartų mečiau ir vėl rūkiau.
Išbandžiau pleistrus, mečiau palaipsniui, bandžiau rūkyti pypkę, cigarą, rūkydavau tik vakarais. Cigaretės griebdavausi tol, kol nesubrendo aiškus psichologinis sprendimas: man tai neberūpės nuo tokios dienos ir valandos. Pasirinkau sausio 1-ąją, 00 valandų ir sau pasakiau, kad gyvenime daugiau niekada neberūkysiu, nebenorėsiu rūkyti, manęs tai nebejaudins. Taip ir įvyko.
Kai nori atsikratyti bet kokios priklausomybės, apsispręsti turi viduje, bet ne viešai deklaruodamas. Kol apie tai kalbi aplinkiniams, žaidi žaidimus, įsivaizduodamas, kad tai padės.
Nors ir rūkydamas nesirgau, pagerėjo bendra savijauta, lengviau kvėpuoti, geriau dirba širdis, lengviau judėti. Tačiau savijauta pagerėja, jei žmogus rūkymo atsikrato psichologiškai. Jei nerūkydamas kamuojasi, naudos nebus.
Bet priaugau svorio. Ne todėl, kad daugiau valgau — nikotinas dalyvauja medžiagų apykaitoje. Tad reikia būti pasiruošus mažiau valgyti ir daugiau judėti.
PASIEKIMAS: Eugenijus Mikaliūnas ne kartą metė rūkyti. Pavyko prieš daugiau negu trejus metus.