Matyti širdimi, jausti rankomis

Matyti širdimi, jausti rankomis

Matyti širdimi, jausti rankomis

Šiauliuose gyvenanti Rita Kriukovienė nestokoja optimizmo: tapo paveikslus, prie turėtos konditerės specialybės įgijo dar ir masažuotojos, intensyviai ieško mėgiamo darbo. Tik regos negalia dažnai pakiša koją.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Šypsena ir pasiryžimas

Tamsiai rudas Ritos akis dengia akiniai, mergina silpnaregė. Nusišypsojusi paaiškina, kad akis ji labai saugo ir viską daro, kad kuo ilgiau išlaikytų kiek galima geresnį regėjimą.

Ant stalo paskleidžia iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, atspausdintų interneto puslapių. Tai — darbo skelbimai. Ji ieško darbo. Nesenai įgijo masažuotojos specialybę. Supranta, kad šiais laikais susirasti darbą sunku ne tik negalią turintiems žmonėms. Optimistiškai nusiteikusi moteris tiki, kad darbas jos dar laukia.

„Masažas tai savotiškas menas, o be to, savo rankomis galiu padėti blogai besijaučiantiems žmonėms. Tik pradėjusi mokytis masažo, supratau, koks žmogaus kūnas yra gražus ir unikalus. Nėra dviejų vienodų žmonių, nesvarbu, kad kaulų skaičius tas pats, kad raumenų tiek pat“, — šypsojosi moteris.

Silpnaregė moteris anksčiau dirbo konditere, tokia jos pirmoji profesija. Šypsosi, kad labiausiai patikdavo išpiešti pyragus ir tortus, čia darbo grožis ir baigdavosi: darbas naktiniame ceche, karštis, sunkumų nešiojimas nebuvo naudingi regėjimui, akių liga ėmė labiau progresuoti. Tokio darbo teko atsisakyti.

„Turiu kabintis į gyvenimą, nenorėjau dirbti tarp keturių sienų ceche — man svarbus bendravimas“, — sakė Rita.

Matys rankos

Pasakodama apie masažą, moteris prisipažįsta, kad besimokydama šios specialybės pajuto, kad jai tai labai patinka — darbas nekelia įtampos. Ėmusi domėtis masažo istorija, jo subtilybėmis.

„Jei akių liga progresuos, ateityje galiu ir apakti. Turiu save saugoti, o masažuotojos specialybė man pravers jei ir visai netekčiau regėjimo. Rankos matys“, — sako R. Kriukovienė.

Prieš beveik trejus metus dėl akių ligos Ritai buvo skirtas neįgalumas. Nesutrikusi susirado Šiauliuose veikiantį Aklųjų ir silpnaregių klubą, tiek pat laiko yra jo narė. Nusišypsojo, kad optimistės būdas jai padeda daugelyje gyvenimo situacijų.

Ieškodama darbo Rita susidūrė su sunkumais. Kai jos, nesenai baigusios mokslus, nenorėjo įdarbinti, pamėgino gauti patentą masažuotojo darbui. Sužinojo, kad tokiai veiklai patentai nebeišduodami, nors prieš metus dėl to nebuvo jokių problemų.

„Norėdamas pradėti savo veiklą, turi investuoti nemažai pinigų: patalpų nuoma, vien masažo stalas kainuoja apie 5 tūkstančius litų. Kiti darbo įrankiai — rankos“.

Rita pasakoja, kad nemažai baigusių masažuotojo mokslus yra ne tik silpnaregiai, bet ir neregiai. Laidoje buvo apie 16— 18 regos negalią turinčių studentų, kurie iki šiol daugelis be darbo.

Išdovanoti paveikslai

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros centro patalpose eksponuojama antroji R. Kriukovienės tapybos ir piešinių paroda. Prisipažįsta, kad parodai surinkti paveikslus sunku ne todėl, kad jų būtų gausu, o todėl, kad jų nebelieka.

„Nieko negaliu padaryti su savimi — nutapiusi paveikslą, dovanoju. Jei žmogui patinka, man gera, kad galiu atiduoti dalelę savęs. Todėl ir parodai surinkti sunku“, — tikina moteris.

Ritos mama — dailininkė, meilę dailei įskiepijo ir savo trims vaikams. Rita 4 metus mokėsi Dailės mokykloje. Nusišypso — jai užtenka pagrindų, nes „mokslinės filosofijos“ atima savastį. Prisipažįsta, visada maniusi, kad reikia dirbti mėgiamą darbą. Dėl akių ligos ji savęs visos menui pašvęsti negalėjusi.

„Idėjos gimsta nuolat. Jei yra kibirkštis, galiu per naktį sukurti paveikslą, bet jei nebus įkvėpimo, gali 100 kartų prieiti prie paveikslo ir jis mielas nebus“, — sakė Rita, pridūrusi, kad supranta savo padėtį — dėl akių ligos tapyti ji visą gyvenimą tikrai negalės.

Citata:

„Jei akių liga progresuos, ateityje galiu ir apakti. Turiu save saugoti.“

NORAS: Šiaulietė Rita Kriukovienė Šiaulių aklųjų ir silpnaregių klubo narė beveik trejetą metų, būdama silpnaregė neatsisako pomėgio tapyti.

RYŽTAS: „Esu optimistė ir stengiuosi nenuleisti rankų, net kai labai sunku. Turėdama regos negalią įgijau antrą specialybę“, — sakė šiaulietė Rita Kriukovienė.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.