Maisto porcijos – pagal delną ir šaukštą

Mais­to po­rci­jos – pa­gal del­ną ir šaukš­tą

Cuk­ri­nis dia­be­tas – sun­ki ir ne­pa­gy­do­ma li­ga, ta­čiau „su­si­drau­ga­vus“ su ja ga­li­ma nu­gy­ven­ti il­gą ir ko­ky­biš­ką gy­ve­ni­mą. Vie­ni iš svar­biau­sių fak­to­rių, kont­ro­liuo­jant li­gą, yra mi­ty­ba, taip pat ju­dė­ti ir ste­bė­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Apie tai kal­bė­jo­mės su Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos Dia­be­to mo­kyk­lė­lės slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­ge Ire­na Že­mai­tie­ne.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Li­gai su­val­dy­ti rei­kia pa­stan­gų

I. Že­mai­tie­nė su cuk­ri­nio dia­be­to li­go­niais dir­ba 45 me­tus. Sa­ko, kad li­go­nių tik dau­gė­ja, ypač ser­gan­čių­jų ant­ro­jo ti­po dia­be­tu.

Pa­sak me­di­kės, su­ži­no­ję apie li­gą žmo­nės rea­guo­ja skir­tin­gai. Vie­ni nei­gia sa­vo li­gą, ki­ti jau­čia bai­mę, ne­ri­mą, liū­de­sį, tre­ti tai prii­ma ra­miai. Už­sie­ny­je su dia­be­to li­go­niais dir­ba ne tik en­dok­ri­no­lo­gai, dia­be­to­lo­gai, bet ir psi­cho­lo­gai, psi­chiat­rai. Lie­tu­vo­je kol kas pa­sta­rų­jų spe­cia­lis­tų pa­gal­ba pa­gal pro­gra­mą ne­tei­kia­ma. Li­go­nis, jei­gu jau­čia po­rei­kį, pa­ts tu­ri jos ieš­ko­ti.

„Dia­be­tas yra slap­ta, klas­tin­ga li­ga. Kai nie­ko ne­skau­da, li­go­niai pa­mirš­ta, kad ser­ga cuk­ra­li­ge. Ne­kont­ro­liuo­ja­ma li­ga apie sa­ve pri­me­na komp­li­ka­ci­jo­mis. Jos la­bai žiau­rios, joms gy­dy­ti iš­lei­džia­ma daug pi­ni­gų. Inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas, dia­be­ti­nė pė­da, re­gė­ji­mo pra­ra­di­mas, šir­dies krau­ja­gys­lių li­gos“, – li­gos pa­sek­mes var­di­ja I. Že­mai­tie­nė.

Cuk­ri­nio dia­be­to kont­ro­lė yra svar­biau­sias da­ly­kas, lei­džian­tis li­go­niams gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Li­go­nis tu­ri ste­bė­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, o jos kie­kis la­bai pri­klau­so nuo mi­ty­bos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, me­di­ka­men­tų ir svo­rio re­gu­lia­vi­mo.

„Pa­cien­tai ne­mo­ka­mai ap­rū­pi­na­mi apa­ra­tais ir juos­te­lė­mis cuk­raus kie­kiui ma­tuo­ti, vais­tai taip pat kom­pen­suo­ja­mi, bet to, ką gau­na ne­mo­ka­mai, li­go­niai daž­nai ne­ver­ti­na. Tin­gi ar­ba pa­mirš­ta pil­dy­ti die­ny­ną“, – ap­gai­les­tau­ja dia­be­to­lo­gė.

I. Že­mai­tie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad tik ste­bė­da­mas cuk­raus kie­kį krau­jy­je ke­lis kar­tus per die­ną (dvi tris die­nas per sa­vai­tę), žmo­gus ga­li ma­ty­ti, ka­da jam rei­kia la­biau su­siim­ti, gal­būt ma­žin­ti mais­to po­rci­jas, at­si­sa­ky­ti tam tik­rų pro­duk­tų, dau­giau pa­ju­dė­ti ar pa­keis­ti vais­tus. Tik kont­ro­liuo­jant li­gą ga­li­ma iš­veng­ti sun­kių komp­li­ka­ci­jų.

„Nie­kas nea­teis ir už ta­ve ne­su­kont­ro­liuos. Pats esi sau šei­mi­nin­kas. Kaip pa­si­klo­si, taip iš­mie­go­si“, – sa­ko I. Že­mai­tie­nė.

Ki­to­kia mi­ty­bos pi­ra­mi­dė

Dia­be­to li­go­niams I. Že­mai­tie­nė pa­ta­ria ne­pa­tin­gė­ti pa­skai­ty­ti mais­to pro­duk­tų eti­ke­tes. Net­gi ren­kan­tis lie­sus ir svei­kus pro­duk­tus, pa­vyz­džiui, jo­gur­tą, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, ar ja­me nė­ra pri­dė­ti­nio cuk­raus.

Li­go­niai tu­ri rink­tis pro­duk­tus, ku­riuo­se yra skai­du­lų ir kuo ma­žiau cuk­raus.

Dia­be­to­lo­gė pa­ta­ria ne­pa­sik­liau­ti pro­duk­tais, ku­rie pre­ky­bos cent­ruo­se iš­ri­kiuo­ti spe­cia­lio­se dia­be­ti­kams skir­to­se len­ty­no­se.

„Ten daug sal­du­my­nų su fruk­to­ze, o fruk­to­zė dia­be­ti­kams – toks pat blo­gis, kaip ir cuk­rus“, – ti­ki­na I. Že­mai­tie­nė. Me­daus taip pat ne­pa­ta­ria­ma var­to­ti.

Dia­be­to­lo­gė at­krei­pia dė­me­sį, kad dia­be­ti­kų mais­to pi­ra­mi­dė kiek ki­to­kia ne­gu svei­kų­jų. Pag­rin­dą su­da­ro vi­sag­rū­džių mil­tų duo­na, pra­tur­tin­ta ne­skal­dy­tais grū­dais, sė­le­no­mis, sėk­lo­mis, kie­tag­rū­džių mil­tų ma­ka­ro­nai, gri­kių, avi­žų, ru­dų­jų ar lau­ki­nių ry­žių ko­šės, ja­vai­niai, tra­pu­čiai. Rei­kė­tų veng­ti aukš­čiau­sios rū­šies mil­tų ga­mi­nių, sal­džių ke­pi­nių.

Ang­lia­van­de­nių per die­ną ga­li­ma su­val­gy­ti 4–8 po­rci­jas, iš­da­li­jant jas to­ly­giai per vi­są die­ną. Vie­na po­rci­ja – tai rie­ke­lė duo­nos (apie 30 g), pu­sė stik­li­nės vir­tų kruo­pų, ma­ka­ro­nų ar bul­vių ko­šės, 2 šaukš­tai sau­sų pus­ry­čių, vie­na vir­ta bul­vė, du for­mi­niai sau­sai­niai (apie 20 g), vie­nas bul­vi­nis bly­nas, du mil­ti­niai bly­nai.

To­liau – dar­žo­vės, ku­rių rei­kė­tų per die­ną su­val­gy­ti ne ma­žiau kaip 400 gra­mų (3–6 po­rci­jos), vai­sių – apie 300 gra­mų (2–4 po­rci­jos) per die­ną. Kad ne­rei­kė­tų sver­ti, ga­li­ma nau­do­tis ir del­no prin­ci­pu. Pa­vyz­džiui, kumš­čio dy­džio vai­sius ar dar­žo­vė sve­ria 100–120 gra­mų. Pie­tums ar va­ka­rie­nei prie mė­sos pa­tie­ka­lo po­rci­ja bū­tų stik­li­nė pjaus­ty­tų ža­lių dar­žo­vių ar­ba pu­sė stik­li­nės vir­tų dar­žo­vių.

Vy­nuo­gės ir ba­na­nai tu­ri la­bai daug cuk­rų, to­dėl jų rei­kė­tų veng­ti. Jei­gu la­bai no­ri­si, po­rci­ja bū­tų pu­sė ba­na­no, 12 vi­du­ti­nio dy­džio vy­nuo­gių. At­sar­giai rei­kė­tų val­gy­ti ir džio­vin­tus vai­sius. Por­ci­ja – 5 džio­vin­tos sly­vos (ab­ri­ko­sai), šaukš­tas ra­zi­nų. Ne­pa­ta­ria­ma ger­ti vai­sių sul­čių, nes jos grei­tai pa­ke­lia cuk­raus kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je. Išim­tis – esant hi­pog­li­ke­mi­jai (stip­riai nu­kri­tus cuk­raus kie­kiui krau­jy­je).

I. Že­mai­tie­nė pa­ste­bi, kad ir kai ku­rios dar­žo­vės ga­li stip­riai kils­te­lė­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je, pa­vyz­džiui, kon­ser­vuo­ti ku­ku­rū­zai ar ža­li žir­ne­liai. Por­ci­ja šių dar­žo­vių ne­tu­rė­tų vir­šy­ti pu­sės stik­li­nės. Ne­ma­žai cuk­raus tu­ri mor­kos, bu­ro­kė­liai. Ne­ri­bo­tai ga­li­ma val­gy­ti tik ža­lių sa­lo­tų, agur­kų, ri­di­kė­lių, ko­pūs­tų, po­rų, nes jie ne­di­di­na cuk­raus kon­cent­ra­ci­jos krau­jy­je.

Ka­dan­gi ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu svar­bi kū­no svo­rio kont­ro­lė, ant­svo­rio ma­ži­ni­mas, rei­kė­tų ne tik skai­čiuo­ti ang­lia­van­de­nius, bet ir rie­ba­lus.

Dia­be­to­lo­gė pa­ta­ria veng­ti tau­kų, mar­ga­ri­no, ma­jo­ne­zo, ge­riau­sia rink­tis au­ga­li­nį alie­jų: aly­vuo­gių, rap­sų, sau­lėg­rą­žų, svies­tą ga­li­ma pa­keis­ti avo­ka­du. Rie­ba­lų kie­kis ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 4 po­rci­jų per die­ną. Vie­na po­rci­ja – šaukš­te­lis (5 g) rie­ba­lų (30 pro­c. grie­ti­nės – šaukš­tas, lie­sos grie­ti­nės (apie 10 pro­c.) – du šaukš­tai). Nau­din­ga svei­ka­tai bus ir 1–2 šaukš­tai rie­šu­tų, sėk­lų per die­ną.

Vie­to­je rau­do­nos mė­sos, dia­be­to­lo­gė pa­ta­ria rink­tis žu­vį, paukš­tie­ną. Ret­kar­čiais ga­li­ma su­val­gy­ti ir rau­do­nos mė­sos po­rci­ją, ta­čiau ge­riau­sia rink­tis lie­są jau­tie­ną, ėrie­ną, žvė­rie­ną, triu­šie­ną. Kiau­ši­nius pa­ta­ria­ma val­gy­ti po vie­ną kas dvi trys die­nos.

Por­ci­ja mė­sos, žu­vies, taip pat ir sū­rio yra 60–90 gra­mų, ar­ba del­no dy­džio (be pirš­tų) ma­žo­jo pirš­to sto­rio ga­ba­lė­lis. Per die­ną pa­ta­ria­ma su­val­gy­ti 1–2 po­rci­jas. Žu­vį, mė­są ir ki­tus pro­duk­tus ge­riau vir­ti, troš­kin­ti, ga­rin­ti, kep­ti or­kai­tė­je (be rie­ba­lų), ant gro­te­lių, ne­gu kep­ti kep­tu­vė­je ant rie­ba­lų. Veng­ti ap­vo­lio­ti džiū­vė­sė­liuo­se.

Pie­no ir jo pro­duk­tų per die­ną taip pat pa­ta­ria­ma su­var­to­ti ne dau­giau kaip 2 po­rci­jas. Vie­na po­rci­ja lie­so pie­no, ke­fy­ro ar pa­su­kų yra stik­li­nė, jo­gur­to, ne­rie­bių le­dų, varš­kės – pu­sė stik­li­nės.

Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu pa­ta­ria­ma at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­lio, ypač kenks­min­gi sal­dūs al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai.

„Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu nė­ra drau­džia­mų pro­duk­tų, bet kai ku­rių rei­kia var­to­ti la­bai sai­kin­gai. Rei­kia at­min­ti, kad la­biau­siai cuk­raus kie­kį krau­jy­je di­di­na ang­lia­van­de­niai, tai – cuk­rus, krak­mo­las“, – sa­ko I. Že­mai­tie­nė.

Val­gy­ti dia­be­to­lo­gė pa­ta­ria 3–6 kar­tus per die­ną. Jo­kiu bū­du ne­pa­ta­ria­ma ba­dau­ti, da­ry­ti la­bai il­gų per­trau­kų tarp val­gy­mų, nes ga­li iš­tik­ti hi­pog­li­ke­mi­ja. Jos simp­to­mai – silp­nu­mas, dre­bu­lys, šal­tas pra­kai­tas, stip­rus šir­dies pla­ki­mas, py­ki­ni­mas, iš­blyš­ki­mas, ne­ga­lė­ji­mas su­si­kaup­ti. Pa­ju­tus šiuos simp­to­mus bū­ti­na su­val­gy­ti ko nors sal­daus (cuk­raus, me­daus, čiul­pia­mų sal­dai­nių, iš­ger­ti vai­sių sul­čių, sal­džios ar­ba­tos), vė­liau – duo­nos, ban­de­lę ar su­muš­ti­nį.

Dia­be­to­lo­gė li­gos pra­džio­je vi­sa­da pa­ta­ria die­no­raš­ty­je kruopš­čiai už­ra­ši­nė­ti, ką val­go­te, ir re­gu­lia­riai ma­tuo­tis cuk­raus kie­kį, tuo­met bus leng­viau pa­ste­bė­ti, ko­kie mais­to pro­duk­tai stip­riai pa­ke­lia cuk­raus kie­kį krau­jy­je.

„Jei­gu la­bai pa­ky­la cuk­raus kie­kis, gal­būt val­gant sriu­bą su bul­vė­mis, kruo­po­mis ar ma­ka­ro­nais, ne­rei­kė­tų už­kąs­ti duo­na, ar­ba gal rei­kia su­ma­žin­ti plo­vo, ce­pe­li­nų, kol­dū­nų po­rci­ją“, – pa­ta­ria me­di­kė.

Be­je, vie­nas ce­pe­li­nas – tai ke­tu­rios po­rci­jos ang­lia­van­de­nių, 7 vir­ti­nu­kai ar kol­dū­nai – dvi po­rci­jos ang­lia­van­de­nių.

Mai­ti­ni­mo­si pa­vyz­džiai

Pus­ry­čiai: rie­kė duo­nos su svies­tu ir vir­ta jau­tie­na (sū­riu, kiau­ši­niu, varš­ke) ar­ba 4 šaukš­tai ko­šės (gri­kių, avi­žų, ry­žių), vai­sius (obuo­lys, per­si­kas, pu­sė ba­na­no, 2 ki­viai), puo­de­lis ne­sal­din­tos ka­vos ar­ba ar­ba­tos.

Prieš­pie­čiai: vai­sius ir vie­nas džiū­vė­sė­lis (ar­ba me­duo­lis, sau­sai­nis, tra­pu­tis).

Pie­tūs: lėkš­tė dar­žo­vių sriu­bos (250 ml), vir­tos (troš­kin­tos, be rie­ba­lų kep­tos) mė­sos ar­ba žu­vies ga­ba­lė­lis (60–90 g), bul­vė (ar­ba 4 šaukš­tai gri­kių, bul­vių, ry­žių ko­šės), stik­li­nė pjaus­ty­tų švie­žių dar­žo­vių ar­ba pu­sė stik­li­nės vir­tų dar­žo­vių, stik­li­nė ne­sal­daus gė­ri­mo.

Pa­va­ka­riai: vi­sag­rū­dė ban­de­lė (džiū­vė­sė­lis, tra­pu­tis) ar­ba vai­sius, stik­li­nė ne­sal­džios ar­ba­tos.

Va­ka­rie­nė: vi­sag­rū­dė ban­de­lė su varš­kės sū­riu ir po­mi­do­ru, ar­ba 2–4 mil­ti­niai bly­ne­liai su lie­sa grie­ti­ne, ar­ba 7 vir­ti­nu­kai su mė­sa ir grie­ti­ne, ar­ba viš­tos krū­ti­nė­lė (50 g) su gar­ny­ru. Ne­sal­din­ta ar­ba­ta.

Prieš mie­gą: stik­li­nė ke­fy­ro (pie­no), tra­pu­tis (džiū­vė­sė­lis) ar­ba vai­sius.

Ju­dė­ti svar­bu

Ser­gan­tiems ant­ro­jo ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ir tu­rin­tiems ant­svo­rio, pir­mas žings­nis ge­ros svei­ka­tos link yra ma­žin­ti svo­rį. Tam rei­kia ne tik svei­kai mai­tin­tis, bet ir ju­dė­ti.

I. Že­mai­tie­nė sa­ko, kad pa­cien­tai at­ran­da dau­gy­bę prie­žas­čių, ko­dėl ne­ga­li ju­dė­ti: „ne­tu­riu lai­ko“, „ne­mėgs­tu spor­tuo­ti“, „ser­gu“, „skau­da są­na­rius“, „sun­ku vaikš­čio­ti“ ir pa­na­šiai.

Ju­dė­ti bent pu­sę va­lan­dos per die­ną bū­ti­na, nes tai pa­dės ne tik su­ma­žin­ti svo­rį, gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, bet ir su­teiks žva­lu­mo, ener­gi­jos, su­ma­žins stre­są, pa­ge­rins krau­jo­ta­ką, su­stip­rins rau­me­nis, pa­lai­kys są­na­rių lanks­tu­mą.

Dia­be­to­lo­gė pa­ta­ria rink­tis to­kias veik­las, ku­rios teik­tų džiaugs­mo: pa­si­vaikš­čio­ti, va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, plauk­ti, šok­ti, dirb­ti so­de, mankš­tin­tis ir ki­ta. Net ir na­mų ruo­ša, tvar­ky­ma­sis, au­to­mo­bi­lio plo­vi­mas, vaikš­čio­ji­mas kal­bant te­le­fo­nu, li­pi­mas laip­tais, o ne ki­li­mas lif­tu, ko­jų ir ran­kų įvai­rūs pra­ti­mai žiū­rint te­le­vi­zo­rių ir­gi yra mankš­ta.

Ga­li­ma vi­są pus­va­lan­džio ar va­lan­dos mankš­tą at­lik­ti vie­nu me­tu, o ga­li­ma iš­da­lin­ti ir po 10 mi­nu­čių vi­sai die­nai. Fi­zi­nį krū­vį di­din­ki­te pa­leng­va.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos Dia­be­to mo­kyk­lė­lės slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Ire­na Že­mai­tie­nė sa­ko, kad ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu nė­ra drau­džia­mų pro­duk­tų, bet kai ku­rių rei­kia var­to­ti la­bai sai­kin­gai.