Naujausios
Ligas pamiršta su 600 lėlių kolekcija
Šiaulietės Valentinos Hincienės ligos gerokai pakoregavo gyvenimą: teko atsisakyti dviračio, laukia operacija, naktimis kamuoja skausmas, o lauke ištikimiausia drauge tapo lazda. Apie ligas trumpam pamiršta panirusi į per 600 lėlių kolekciją.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Apsupta lėlių
Ponia Valentina pasitinka pasitempusi, pasigražinusi ir pasipuošusi, nors prasitaria, kad pastarąsias dienas yra peršalusi ir sirguliuoja. Bet apie ligas kalbėti nemėgsta, nes ne tai jai svarbiausia. Moteriai diagnozuotas kelių sąnarių osteochondrozė, taip pat kamuoja ir stuburo išvaržos keliami skausmai.
„Balandį laukia kelio sąnario pakeitimo operacija. Sunkiai vaikštau. Pasiimti tenka ir lazdą. Naktimis kelius ima skaudėti, kol atrandu patogią padėtį praeina nemažai laiko. Nešti sunkiai negaliu — skauda nugarą“, — pasakoja moteris.
Ieškodama ligos simptomų palengvinančių priemonių išbando ne tik vaistus, bet ir įvairiausius pačios pagamintus tepalus, kompresus. Ji yra Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis segančiųjų draugijos „Artis“ narė. Ten ne tik atrado bendraminčių, bet ir palaikymo sunkiomis akimirkomis, gerų patarimų kaip pagerinti savijautą.
Prisipažįsta, kad laukia operacijos, nes po jos tikisi gerų rezultatų — vaikščioti laisviau, atsikratyti skausmo ir nepatogumo judant. Ir su liūdesiu balse prisimena, kad prieš ketveris metus dar su smagia kompanija važinėdavo dviračiais.
„Išvažinėjome visus kaimus ir apylinkes. Numindavome po 50 kilometrų. Užtekdavo sveikatos ir geros nuotaikos“, — prisimena ponia Valentina.
Lėlės primena vyrą
Moters namuose — pilna įvairiausių lėlių. Kolekcijoje surinkta per 600 lėlių. Lėlės išrikiuotos lentynose, viena už kitą gražesnės, įmantriais drabužiais pabadintos, iš įvairių šalių parvežtos — namų puošmena.
„Buvo kartą lėlės išvežtos iš namų. Beveik du mėnesius praėjusį pavasarį eksponuotos Katinų muziejuje. Džiugu buvo matyti, kad mano surinktų lėlių atvažiavo žiūrėti žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų užsienio šalių. Šilti įrašai svečių knygoje — geriausias kolekcijos įvertinimas“, — šypsojosi moteris.
Prieš 15 mėnesių Anapilin išlydėjusi savo vyrą, ponia Valentina su netektimi susitaikyti dar negali, širdį spaudžia skausmas, ilgesys ir vienatvė. Patikina, kad vyras buvo didžiausias jos gyvenimo variklis.
Prisimena, kaip jis paskatindavo nenuleisti rankų, o rinkti ir pildyti lėlių kolekciją naujais eksponatais. Nusišypsojusi pasakoja, kaip vyras jos abejones ar pirkti naują lėlę išsklaidydavo vienu vieninteliu ir taikliu argumentu: „Tokios dar neturi, pirmyn“.
„Pirmąją lėlę parsivežiau iš Varšuvos prieš kokius 20 metų. Sėdėjo ji viena nelaiminga, tai išvykusi kur nors vis nupirkdavau vieną, kitą lėlę. Taip ir kaupėsi jos namuose. Vienai lėlei-seneliui per 80 metų, mano krikštamotės dovana. Sunku išvardyti iš kur jos atkeliavusios, reikia imti kiekvieną ir prisiminti: Izraelio, Ispanijos, Trinidado ir Tobago, Amerikos ir kitų šalių“, — vardijo lėlių kolekcininkė.
Visos lėlės suskaičiuotos, surašyta kiek jų yra kiekvienoje lentynoje, sugrupuotos. Vaikai mamai juokauja, kad kada nors įkurs jos lėlių muziejų.
LĖLĖS: Kiekviena lėlė Valentinai Hincienei savaip miela.
JUDĖJIMAS: Šiaulietė Valentina Hincienė įsitikinusi, kad sergant sąnarių liga svarbiausia — judėti, užsiimti nesunkiais darbais.
KOLEKCIJA: Per 600 lėlių sudaranti Valentinos Hincienės kolekcija renkama apie 20 metų.
MAŽYLĖ: Mažiausiai kolekcijos lėlei buvo surastas sostas.
PIRMA: Iš Lenkijos prieš du dešimtmečius parsivežta lėlė buvo pirmoji kolekcijoje.
PATOGUMAS: Kėdė pritaikyta specialiai lėlei.
SENELIS: Iš krikštamotės Valentina Hincienė gavo lėlę-senelį, kuriam suskaičiuotos aštuonios dešimtys metų.
Jono TAMULIO nuotr.