Naujausios
Liga negaili ir rūpintojėlių
Anksčiau nuo aušros iki sutemų plušėjusi Zosė Dargvainienė dabar paleido visus darbus iš rankų. Galvos auglys pakeitė 65 metų moters gyvenimo būdą. Rūpintojėlė tapo bejėgė ir reikalinga kitų globos. Bejėgiškumas skaudina. Gelbsti tik išmintingas požiūris į viską, kas vyksta aplink.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Apie ligą „pranešė“ silpnumas ir galvos skausmas
Visą gyvenimą daug dirbti ir visais rūpintis įpratusi Zosė Dargvainienė iš Vaiguvos (Kelmės rajonas) pasakoja iš pradžių nekreipusi dėmesio, kad paskaudėdavo galvą ar kartais pajusdavusi silpnumą. Manydavo, kad nuovargis ar miego stoka.
Tačiau praėjusių metų rudenį būklė pablogėjo. „Plaunu grindis — o iš akių eina ugnys. Melžiu karvę — pienas atrodo suodinas, — mena moteris. — Kreipiausi į akių gydytoją. Akių dugnuose — viskas normalu. Paskui pastebėjau, kad tarpais nusišneku. Naktį pabudusi einu ieškoti vaikų. Girdžiu, kad jie šneka. O iš tikrųjų namai — tušti.“
Pavėluota operacija
Zosę paguldė į Šiaulių ligoninę. Šrdies ir kraujagyslių gydymas nepadėjo. Moteris akimirkomis pamiršdavo esanti ligoninėje. Vieną naktį nugriuvo. Padarė galvos tomografiją. Paaiškėjo, jog smegenis spaudžia didžiulis auglys. Tuoj pat išvežė į Kauną. Po kelių dienų operavo.
Jeigu dabar operuotų dar kartą, moteris sako bijotų. „O tada persižegnojau. Sakau, atsiduodu Dievo ir daktarų valiai. Kai pabudau, žiūriu kitoje lovoje guli toks sulysęs išbalęs vaikiukas. Pirmoji mintis: čia mano Viktoriukas. Ėmiau šaukti, klausti, kas jam atsitiko. “Nesukinėkit galvos — jūs išoperuota,“ — perspėjo gydytojas. Seselės užleido berniuko lovą užuolaida. Aiškino, kad čia ne mano sūnus.“
Kauno klinikose Zosei atliko labai sudėtingą penkias valandas trukusią operaciją. Atvėrė galvos kiaušą ir išėmė penkių centimetrų auglį. Jis augo, plėtėsi ir spaudė smegenis, todėl moteris kartais iškreiptai suvokdavo realybę.
Medikai tvirtino, jog operacija — gerokai pavėluota, todėl dabar tenka vartoti daug hormoninių preparatų ir kitų vaistų, kad atsigautų smegenys. „Durna galva paliko. Kartais užsnūstu. Pabudusi žiūriu į laikrodį ir nesuprantu, ar rytas, ar vakaras,“ — kritiškai savo nūdieną vertina Z. Dargvainienė.
Tai buvo jau antroji galvos operacija. Pirmą kartą Kauno medikai jai operaciją atliko 2001— aisiais. Tąsyk išimtas poros centimetrų auglys.
Chemija
Moteris žino, kad auglys — piktybinis. „Galima guostis tik tiek, kad šitie augliai neplinta į kitur, tačiau praėjus kuriam laikui, vėl atauga,“— sako Z. Dargvainienė.
Moteriai nemaloniausia buvo spindulinė terapija, nors spinduliuodavo tik po kelias sekundes. Aklinoje patalpoje labiausiai jausdavusi baimę ir vienatvę. Teko iškęsti trisdešimt spindulinės terapijos seansų.
Dar reikėdavo praryti po tris piliules, paskui — po keturias piliules. Nuo chemijos skaudėdavo rankas ir kojas, geldavo visus sąnarius. Ligoninėje teko gydytis kelis mėnesius. Palangoje sanatorijoje praleido keturiasdešimt dienų.
Rudenį išvežta į ligoninę, namo Zosė grįžo tik pavasarį. Pirma mintis buvusi, jog reikia sodinti daržus. Tačiau pajutus savo bejėgiškumą, kaupėsi ašaros.
Teko keisti gyvenimą
Liga Dargvainių šeimai buvo didžiulis šokas. Zosė ir jos vyras Antanas rūpinosi visais. Gausi šeima laikė gyvulių. Teko sodinti ir ravėti daržus, tvarkyti didžiulius namus, kuriuose vienu metu tilpo jų pačių, Antano tėvų ir jauniausio sūnaus šeimos.
Tėvai jauniausiam sūnui perleido ūkį, nupirko sodybą ir padėjo ją prikelti. Rūpinosi anūkėliu. Du Dargvainių vaikai gyvena ir dirba Anglijoje.
Kai Zosė susirgo, gyvenimas apvirto aukštyn kojom. Po operacijos, vienam iš šeimos narių teko nuolat būti su ja ligoninėje. Slaugė pasikeisdami.
Įpratusi daug dirbti moteris ir dabar nori keltis, pasinerti į gyvenimą, šluoti kiemus, tvarkyti namus, virti valgį. Tačiau kūnas nebeklauso. Nėra jėgų. Vyras Antanas džiaugiasi, kad žmona dar nueina iki automobilio, kai reikia vežti pas gydytojus, kad dar pasėdi ir pati pavalgo.
Skaudžiausia buvę, kai sužinojo, jog vyras pardavė karvę. Visą dieną verkusi. Nors suprato, kad jos slaugyti į Kauną važinėjęs vyras negalėjo pasirūpinti gyvuliais.
Laukia gimtadienio ir grįžtančių vaikų
Nuėjusi kryžiaus kelius besigydydama Z. Dargvainienė sako esanti laiminga, kad pagaliau sugrįžo į savo namus. Čia tarp savų žmonių jaučiasi saugesnė. Ją lanko kaimynės ir draugės. Jos sveikatos būklę nuolat seka šeimos gydytoja Dalė Leliukienė.
Netrukus Zosės šešiasdešimt penktasis gimtadienis. Iš Anglijos parskris vaikai. Moteris rodo jų atsiųstus atvirukus ir džiaugiasi: šeima, vaikai ir anūkai — brangiausia, ką turi.
LOGIKA: Pklausta, ar sutiktų atvirai papasakoti apie savo ligą Zosė Dargvainienė atsakė: „O ko aš turiu bijoti? Juk ne apie politiką šnekėsime.“
PASIKEITIMAI: Dar neseniai Zosė Dargvainienė laikė karvutę, rūpinosi anūkėliu. Dabar teko keisti kaimo žmogui įprastą gyvenimo būdą. Sužinojusi, kad parduota jos karvutė, moteris sakė verkusi visą dieną.
Autorės nuotr.