Libaniečiai su pacientais kalba lietuviškai

Libaniečiai su pacientais kalba lietuviškai

Libaniečiai su pacientais kalba lietuviškai

Šiaulių apskrities ligoninėje praktiką atlieka gydytojai internai libaniečiai Saleh El Dassouki ir Moustafa Kassab. Medikai džiaugiasi galėję medicinos mokytis Lietuvoje net ir už 17 tūkstančių litų per metus. Anglų kalba dėstomus mokslus galima pasirinkti tik keturiose šalyse. Per šešeris studijų metus ne tik išmoko kalbą, pažino šaltąsias žiemas, bet ir nenusivylė lietuviais.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Sistemų skirtumai

Libaniečiai medikai šiuo metu atlieka internatūrą (praktiką) Akušerijos-ginekologijos klinikoje. Vėliau praktikuosis kituose ligoninės padaliniuose. Šiauliuose užsieniečiai medikai praktiką atlieka pirmą kartą.

Saleh ir Moustafa kilę iš Libijos, tačiau susipažino tik atvykę į Lietuvą. Šešerius metus kartu gyveno ir mokėsi Kaune, nuo rugsėjo pradžios beveik metams (tiek truks internatūra), įsikūrė Šiauliuose. Libaniečiai sako tapę lyg broliai. „Pacientai stebisi, kad mes kalbame lietuviškai“, — sako medikai.

Jie norėtų padirbėti naujojoje Moters ir vaiko klinikoje, nes žino, kaip moderniai ji įrengta. „O šita ligoninė jau sena“, — apie senąsias Akušerijos-ginekologijos klinikas sakė svečiai.

Jų žodžiais, sveikatos sistemos pas mus ir Libane šiek tiek skiriasi, nes ten medicinos įstaigos daugiausia privačios. Sako, kad draudimas apmoka 75 procentus medicinos paslaugų kainos, visa kita — paciento rūpestis. Daugiau pacientų renkasi privačias įstaigas, nes ten geresnės sąlygos. Praėjusiais metais buvo atidarytos penkios naujos valstybinės ligoninės, kiekviename regione.

„Pas mus labai brangios medicinos paslaugos, keletą šimtų litų galima pakloti tik už pokalbį su gydytoju ar paprastą vizitą. Per šešeris metus pastebėjome, kad Lietuvos medicinoje daug progreso, atsiranda naujos diagnostinės įrangos, remontuojami skyriai. Kai atvykome to čia nebuvo“.

Studijose — ir medicina, ir lietuvių kalba

Libaniečių studijos vyko anglų kalba, ta pačia kalba buvo laikomi egzaminai. Trejus metus užsieniečiai buvo mokomi lietuvių kalbos. Nusijuokia, kad pirmus metus ši kalba atrodė itin sunki. Abu dabar moka po keturias kalbas: gimtąją arabų, anglų, prancūzų, lietuvių.

„Po internatūros laukia egzaminas, kai iš 5 tūkstančių klausimų reikės atsakyti į 200. Visa tai lietuvių kalba. Bus sunku, bet pasirinkimo nėra. Bandysim“, — šypsosi libaniečiai.

Saleh ir Moustafa pasakoja, kad mediko profesiją rinkosi ne atsitiktinai. Abiejų tėvai yra gydytojai, kiekvienas turi po privačią ligoninę. Pasakoja, kad pasirenkant medicinos studijoms šalį, buvo svarbu daugelis dalykų: studijų diplomų vertinimas kitose užsienio šalyje, kad studijos vyktų anglų kalba, kad šalis priklausytų Europos Sąjungai.

Saleh draugas mokėsi medicinos Lietuvoje, todėl draugui rekomendavo rinktis šią šalį. Medicinos studijos anglų kalba vyksta tik JAV, Anglijoje, Libane ir Lietuvoje. Už mokslus mokėti teko daugiau nei lietuviams — po 17 tūkstančių litų per metus.

„Buvo pasakyta, kad čia yra gera šalis, puikiai kitur vertinamas gydytojo diplomas, paskaitos anglų kalba. Tai labai svarbu. Su mumis mokosi švedų, norvegų, prancūzų, kinų. Profesionalūs dėstytojai, geros ligoninės. Mokslas čia kainavo pigiau, namie būtume mokėję daugiau“, — gyrė medikai.

Specialybes jau pasirinko

Moustafa pasakoja, kad pasirinkti studijoms Lietuvą paskatino tėvo ligoninėje dirbęs tautietis gydytojas rezidentas. Pastebėjus, kad jo puikus medicininis pasirengimas, sužinojo, kad studijavo Lietuvoje.

„Tėvas pakvietė, liepė klausytis apie šalį, studijas. Tada buvau girdėjęs apie Lietuvą tik tiek, kad labai čia gražios merginos ir gamta: arba žalia žalia, arba balta balta. Po savaitės aš jau buvau Lietuvoje“, — šypsojosi libanietis.

Saleh nusišypso: apie Lietuvą buvo girdėjęs, kad čia labai populiarus krepšinis, tačiau buvo įspėtas, kad gali būti rasistinių išpuolių, tačiau kalbos nepasitvirtino. Lietuviai arabams buvo draugiški.

Abu per šiuos metus turės nuspręsti, kokią specializaciją rinksis. Saleh ketina mokytis kardiologijos, nori dirbti ir tęsti mokslus Amerikoje. Šypteli, kad pas tėtį į ligoninę parvažiuoti neketina.

„Pasakiau tėvui: tu esi chirurgas, aš kardiologas, mes nedirbsime kartu“ — juokiasi Saleh.

Moustafa nori tapti pediatru, kaip ir jo tėvas. Ketina po studijų sugrįžti dirbti į jo ligoninę, tėvas bus jam mokytojas ir pavyzdys.

Gamtos ir oro skirtumai įveikiami

Abiem sunkiausia buvo įveikti nostalgiją, priprasti prie oro. Stebino 20— 30 laipsnių šaltis, kai Libane žiemą daugiausiai būna 2— 3 laipsniai šalčio. Esant 18 laipsnių šilumos libaniečiai apsirengia šiltesniais drabužiais.

„Per šalčius sakiau, kad tokiame ore neįmanoma gyventi, o dabar toks oras patinka, nors labai šaltų žiemų nebėra ir čia“, — dalijosi įspūdžiais vyrai.

Neįprastai atrodė lygumos, žaluma. Akimis ieškojo kalnų, kurių Libane yra labai daug. Per studijų metus aplankė daugelį Lietuvos miestų: Trakus, Palangą, Vilnių, Klaipėdą ir kitus, tačiau Šiauliuose lankytis neteko. Pastebėjo, kad apie šį miestą nėra reklamos, jis negarsinamas. Teko girdėti tik apie Kryžių kalną.

„Buvo minčių internatūrai rinktis Panevėžį, tačiau mums pasakė, kad Šiauliuose žmonės draugiškesni, yra universitetas, NATO bazė, daugiau užsieniečių, o ir ligoninę gyrė. Šiuo metu gyvename persikraustymo ir darbo nuotaikomis. Po vienuolikos mėnesių pasakysim, ar čia buvo gera gyventi“, — šypsosi medikai.

 

PLANAI: Libaniečiai medikai Moustafa Kassab ir Saleh El Dassouki šešeris metus gyveno ir mokėsi Kaune, beveik metus teks darbuotis Šiaulių apskrities ligoninėje.  

ATEITIS: Lietuvoje mokęsis medicinos libanietis Saleh El Dassouki tikina, kad su įgytu diplomu galės tęsti studijas Amerikoje.

PAVYZDYS: „Tėvas turi privačią ligoninę, ten ketinu grįžti, rinksiuosi pediatro specialybę, kaip ir tėvas“, — sakė Moustafa Kassab.

Jono TAMULIO nuotr.