Naujausios
Kokiam maistui leidžiame pinigus?
Daugelis Lietuvos šeimų maistui yra priversti skirti didžiąją dalį savo atlyginimo, nes maisto kainos jau pasivijo, o kai kurios ir lenkia europines. Tačiau ar brangus maistas reiškia gerą kokybę? 2010 — ieji paskelbti saugaus maisto metais. Ar šiais metais tikrai valgysime saugesnį maistą?
Regina MUSNECKIENĖ
Maiste neranda natūralumo
Į redakciją užsukusi kelmiškė Bronė piktinasi, jog Kelmėje jau beveik nėra kur nusipirkti kokybiškų, natūralių, lietuviškų maisto produktų. Turgelyje beveik visose vitrinose lenkiška mėsa. Prekybos centruose kiauliena ir vištiena pilna hormonų. Faršas skystas, iš jo padaryti kotletai susitraukia.
„Dešrelės — beveik be mėsos, vienas krakmolas. Kumpeliai — šlapi. Gal vandenyje išmirkyti, kad daugiau svertų? Keliolika litų kainuojanti žuvies filė — irgi daugiau ledo negu žuvies. Bevertės krabų lazdelės, padarytos iš sūrymo, — moteris vardijo produktus, kurių kokybė jos netenkina. — O sumoku penkiasdešimt litų — dvyliktą dalį savo pensijos.“
Ne visi skundai pasitvirtina
Kelmės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė maisto produktų inspektorė Kornelija Mauragaitė sako, jog šiemet Kelmėje dėl maisto produktų kokybės gauti du skundai. Vienas pirkėjas skundėsi, jog prekybos centre „Norfos mažmena“ nusipirko sugedusį faršą. Patikrinus skundas pasitvirtino. Paaiškėjo, jog tą dieną, kai faršas buvo pirktas, prekybos centre nebuvo malta mėsa. Be to, šaldytuvuose rasta penkiais laipsniais per aukšta temperatūra.
Kitas skundas gautas dėl mokinių maitinimo. Skųstasi, jog pradinukai maitinami sugedusiais produktais. Šis anoniminis skundas nepasitvirtino.
Pasak K. Mauragaitės, ir pernai iš devynių per visus metus gautų skundų dėl maisto produktų kokybės tik keturi buvo pagrįsti. Du iš pasitvirtinusių skundų buvo anoniminiai.
Dar keturi skundai gauti dėl prasto maisto viešojo maitinimo įstaigose. Du iš jų pasitvirtino.
Daugiausia problemų iškyla dėl konditerijos gaminių. Jų laikymas dažnai neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, prieš šventes tortai išdėstomi ant palečių prekybos salėje. O turėtų būti laikomi šaldytuvuose.
Kelmės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Danutė Kerėžienė pataria nusipirkus įtartiną produktą grąžinti pardavėjui. Jis privalo atiduoti pinigus. Jeigu ignoruoja pirkėjo skundą, reikėtų kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą.
D. Kerėžienė sako, kad gausėjant perdirbimo, pakavimo bei komercializavimo procesų, valgytojams darosi vis sunkiau pažinti produkto savybes. „Vartotojams didelę įtaką daro reklaminės priemonės, skatinančios pirkti produktus, kurių kokybė ir mitybinės savybės yra labai abejotinos, etiketėse pateikiama informacija yra sunkiai įskaitoma ir neaiški, — teigia D. Kerėžienė. — Todėl šiandien vartotojai nėra patenkinti industrijos, kuri papildo jų lėkštes, veiksmais.“
PROBLEMA: Pasak specialistų, daugiausia problemų kelia netinkamų gėrimų vartojimas ir maisto produktų rūkymas.
PRIEDAS: Kartais pieno pakelyje gali rasti ir peliuką. Toks atvejis pasitaikė Kelmėje prieš keletą metų. Tačiau pieno gamintojai tvirtino esą nekalti. Uždaryti peliuko pieno pakelyje neleistų technologiniai procesai. Veikiausiai, tai konkurentų provokacija. Konkurentai kovoja, o kenčia vartotojas.
SAUGA: Sūris iš turgaus. Ar žinome iš kokio pieno ir iš kokios varškės jis padarytas? Ar matėme kokioje virtuvėje slėgtas?
PATARIMAI: Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Danutė Kerėžienė sako, jog nusipirkus blogą maisto produktą, jį reikia grąžinti pardavėjui ir atsiimti pinigus.
SKUNDAI: Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Kornelija Mauragaitė tvirtina, jog tiriami ir anoniminiai skundai. Dalis jų pasitvirtina. Tad vartotojai neturėtų bijoti pranešti apie maisto saugos taisyklių nesilaikymą.
Autorės nuotr.