Naujausios
Kelias su liga gali būti lengvesnis
Šiaulietė Adelė prieš dvejus metus susidūrusi su krūties vėžiu šypsosi — širdyje turi viltį ir tai jai padeda gyventi. Vilties prarasti neleidžia buvimas tarp tokią pat negandą patyrusių moterų asociacijoje „Salvia“.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Skaudūs atradimai prie jūros
Šaiulietė Adelė slėptis nei nuo ligos, nei nuo žmonių savo kiaute nenorinti — tai tik pakenks sveikatai. Mielai lankosi Moterų krūtų patologijos asociacijoje „Salvia“, kur buriasi tą patį patyrusios moterys, kur jaučiasi ramesnės ir stipresnės. Moterys, ponios Adelės nuomone, mažiau laiko gaištų sumaištyje ir kovodamos su baimėmis, jei tik susirgusios kreiptųsi į asociaciją — patyrusios moterys ir nuramintų, ir patartų, kaip elgtis.
„Pats didžiausias sutrikimas yra tada, kai atrandi nežinomą darinį krūtyje, kai sužinai diagnozę. Atrodo, vietos pasaulyje nebėra. Išgąstis didžiulis“, — patikino ponia Adelė. Ji prieš dvejus metus išgirdo diagnozę — krūties vėžys. Neslepia — išsigando. Ėmė nevalingai ruoštis gyvenimo pabaigai, atrodė, kad ryt jau jos nebebus.
Savo ligą moteris atrado labai netikėtai, kai ilsėjosi prie jūros. Išsimaudžiusi ponia Adelė mėgavosi saule, jūros vėsuma ir miela kompanija, tačiau netikėtai užsičiuopusi krūtyje darinį sutriko — visą gyvenimą dirbusi medike, žinojo, ką tai gali reikšti. Atostogas teko skubiai trumpinti ir važiuoti namo pas gydytojus.
„Vilties buvo: gal tai tik pradžia, gal tai pirmoji stadija. Jaučiau sveikatos pokyčius. Neramino atsiradęs nuovargis, prakaitavimas. Pagalvodavau, gal čia dėl karštos vasaros, dėl atostogų prie jūros, tačiau slapčia suvokiau, kad organizme kažkas vyksta“, — prisipažino moteris.
Kančios keliu į šviesą
Ponia Adelė prisimena, kad tada viskas labai greitai ėmė suktis: vizitas pas šeimos gydytoją, kuris nusiuntė į Onkologijos kliniką pas specialistus, o šie jau patvirtino diagnozę. Medikai nieko nelaukę paskyrė operacijos datą. Rugsėjį išoperuota moteris nesijautė labai gerai, medikai po pusmečio paskyrė dar vieną operaciją.
Tarp operacijų buvo paskirta chemoterapija, kurios metu jautėsi labai blogai. Savijauta buvo tokia bjauri, jog nelabai randa žodžių jai apibūdinti.
„Užsimerki ir guli, o galvoje mintys: “Dieve, kiek tai tęsis?“ Išrašė kitų vaistų, kurie sumažina pašalinio poveikio simptomus. Pagerėjo. Laimė, kad man dirbti nereikia.
Nežinau, ar iškęsčiau antrą kartą„, — prisimena nemalonius išgyvenimus moteris.
Keturis chemoterapijos kursus iškentusi moteris dabar gydoma kitokiais vaistais. Ponia Adelė pati patyrė, kad moterims, patekusioms į krūties vėžio pinkles, labiausiai reikia informacijos ne tik apie pačią ligą, bet ir apie tyrimus, kaip juos deramai išsiaiškinti, o gydytojai neturi laiko pacientėms viską išaiškinti, išklausyti ar patarti.
„Kaip pavyksta susitvarkyti su savo mintimis? Garsus Šiaulių gydytojas V. Grinkevičius pasakė mintį, kuri mane lydi visą gyvenimą: “Pirmiausia ant operacinio stalo pasiguldęs ligonį paklausiu, ar jis turi savo širdyje Dievą. Jei turi — pasveiks.“ Kai susirgau, suprantu, kad turintys tikėjimą — yra stipresni, jiems lengviau eiti ligos keliu. Malda, kurią kalbi — vilties džiaugsmas. O jei nėra tikėjimo Dievu, kuo tikėti? Kas padės: vyras, kaimynas? Reikia tikėti, melstis, taip pat svarbu nebūti vienam, nes kiekvieną dieną gyveni kaip zuikis ištempęs ausis, gal kur suskaus“, — sakė moteris. Jai artimųjų palaikymas, pagalba yra itin svarbi.
Poniai Adelei tyrimai atliekami reguliariai kas pusę metų.
Panašių likimų apsupta
Virginija Tamulienė, „Salvia“ pirmininkė, pakvietė ateiti į susitikimą su tokią pat ligą patyrusiomis moterimis.
Susitikimai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį. Specialistų paskaitos, pokalbiai aktualiomis temomis, poezijos vakarai, gimtadienių minėjimai, prastesnės sveikatos klubo narių lankymas namuose ir ligoninėse bei kiti organizuojami užsiėmimai.
V. Tamulienė suskaičiuoja, kad šiuo metu yra 35 narės asociacijoje. „Salvia“ — pirmoji Lietuvoje tokias moteris vienijanti asociacija, susikūrusi 1996 metais.
„Daug kas sako “įveikime vėžį“. Tik neskubėkime įveikti krūties vėžio. Tai ne kova, tai ne karas, reikia susitaikyti, susidraugauti su juo. Nesigalynėkime su vėžiu, nes tai per daug klastingas priešas“, — sako V. Tamulienė, kuri pati prisijaukino krūties vėžį prieš keliolika metų.
Moteris tikina, kad gyvena pagal trijų M formulę: mylėti, melstis, mankštintis. Tą siūlo išbandyti ir kitoms. Ponia Virginija pasakoja, kad net gydytojai pabrėžia, jog moterys, susirgusios krūties vėžiu pirmiausia išgyvena baimę, paniką, nerimą, kaltės jausmą, todėl pagalbos būtina reikia ieškoti, reikalingos teigiamos emocijos, medicinos naujienos, bendravimas su tą patį patyrusiomis moterimis.
„Tenka palydėti ir Anapilin. Labai liūdna. Moterys pas mus yra vyresnio amžiaus, jaunesnės nelabai žino apie mūsų asociaciją, kviečiame jas apsilankyti, gal patiks, gal pasijus geriau. Mes visos susirinkome sveikti ir pasveikti. Nė vienos nemačiau verkiančios. Būname kartu, dalijamės patirtimi, esame gražios ir stiprios. Mes gyvename“, — šypsojosi ponia Virginija.
V. Tamulienė kviečia moteris, kurios susidūrė su krūties vėžiu ir nenori to kęsti vienatvėje, prisijungti prie „Salvia“ moterų. Paskambinti jai telefonais: 841 454096, 8670 81405.
TIKĖJIMAS: „Reikia tikėti, melstis, taip pat svarbu nebūti vienam, nes kiekvieną dieną gyveni kaip zuikis ištempęs ausis, gal kur suskaus“, — pasakoja dvejus metus onkologine liga serganti ponia Adelė.
Jono TAMULIO nuotr.
PATARIMAS: Virginija Tamulienė, Šiaulių moterų krūtų patologijos asociacijos „Salvia“ pirmininkė pati prieš keliolika metų sirgusi onkologine liga pataria ieškoti tik gerųjų emocijų, bendravimo, užsiėmimų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.