
Naujausios
Kaip palengvinti neregio dalią
161 neregį ar silpnai matantį žmogų priglobia, juo pasirūpina jau 57 metus gyvuojantis Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyrius, prieš kelerius metus įkūręs viešąją įstaigą Aklųjų ir silpnaregių centrą. Regėjimo negalią turinčiais rajono žmonėmis jau 29 metai rūpinasi šio centro direktorė Janina SAMUŠIENĖ. Su ja kalbamės apie tai, kaip palengvinti neregio dalią.
Trys padeda 161
– Jau daug metų Kelmėje veikia Aklųjų ir silpnaregių centras, į kurį atėję neįgalūs žmonės gali gauti pagalbą, praleisti laisvalaikį, išmokti Brailio rašto, paklausyti knygų. Kiek žmonių dirba centre ir koks jo finansavimas?
– Dirba trys žmonės, bet etatų mažiau. Be manęs, puse etato dirba masažuotojas, kuris yra neregys. Pusę etato turi darbininkė ir 0,25 etato buhalterė-vadybininkė. Masažuotojo ir darbininkės pusetačius subsidijavo Darbo birža, vadybininkė išlaikoma Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos lėšomis.
Mūsų tikslas – vykdyti regėjimo negalią turinčių žmonių reabilitacijos ir socialinės integracijos programą, spręsti jų problemas, įtraukti į kultūrinę veiklą.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyrius vienija 161 suaugusį, turintį regėjimo negalią ir vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką.
51 iš jų gyvena Kelmėje, kiti – rajono miesteliuose ir kaimo vietovėse. 57 yra darbingo amžiaus. 104 – pensinio amžiaus. Jiems nustatytas specialiosios pagalbos (priežiūros) poreikis.
– Ar dažnai regėjimo negalią turintys žmonės kreipiasi pagalbos? Ar suspėjate jiems visiems padėti?
– Pernai kreipėsi 218 neregių ir silpnaregių artimieji. Problemos įvairios: fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas, tiflopedagogo, reabilitacijos poreikis, suaugusių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Kai kurie prašė padėti dėl apsirūpinimo kokybišku vandeniu, dėl būsto pritaikymo neregiui, kompensacinių priemonių, ortopedinės avalynės, garsinių programų, rūbų skalbimo, bibliotekėlės ir kitų dalykų.
Daugiausia dėmesio skiriame neseniai regėjimo netekusiems žmonėms. Juos palydime į ugdymo, gydymo įstaigas, padedame susitvarkyti reikiamus dokumentus ar spręsti įvairiose institucijose iškylančias problemas.
Per praėjusius metus neįgaliesiems suteikėme 2793 paslaugas. Žinoma, vien mūsų centro jėgomis nespėtume tiek daug nuveikti. Rašome projektus. Prašome papildomo finansavimo. Padeda savanoriai. Drabužius skalbia, kitas paslaugas regėjimo neįgaliesiems teikia organizacijos savanoriai A. Lekavičius, B. Levickis, E. Ragauskis, N. Kupreščenkienė.
– Kokios galimybės techninėmis priemonėmis kompensuoti neregių negalią? Ar jos kiekvienam prieinamos?
– Beveik visus prašymus pavyksta patenkinti. Vilniuje užsakėme ir gavome specifines priemones su garsine programa. 41 regėjimo neįgaliajam iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Šiaulių skyriaus užsakyti, parvežti ir perduoti kalbantys kūno termometrai, laikrodžiai, elektroniniai skaičiuotuvai, kompaktinių diskų grotuvai, ilgio matuokliai, taktilinės (baltosios) lazdelės, maisto dozavimo įtaisai ir kitokių kompensacinių priemonių.
35 aktyvesni mūsų organizacijos nariai naudojasi Kelmės aklųjų ir silpnaregių centro patalpose esančios kilnojamosios bibliotekėlės paslaugomis. Čia yra įgarsintų knygų ir knygų Brailio raštu. Fondai nuolat atnaujinami. Dar vienam skaitytojui, negalinčiam atvykti, garsinės knygos nuvežamos į namus.
– Aklieji ir silpnaregiai turbūt ne visuomet žino įstatymus, kokia pagalba jiems priklauso, kaip įveikti biurokratinius barjerus?
– Tuo taip pat pasirūpiname. Susidarius didesnei neįgaliųjų grupei, juos vežame į Šiaulių neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą. Prastai matantiems 34 darbingo ir pensinio amžiaus asmenims nustatytas ar pratęstas specialusis poreikis, prarasto darbingumo lygis. Turintiems kompleksinę negalią LASS nariams padėjome įsigyti ortopedinę avalynę.
Padedame susitvarkyti ir dokumentus: gauti pasą, neįgaliojo pažymėjimą, automobilio stovėjimo ženklą, pažymas iš gydytojų.
Organizuojame susitikimus su įvairių firmų atstovais, kurie supažindina su naujomis kompensacinės technikos priemonėmis, naujomis technologijomis. Be to, mokome naudotis šiomis priemonėmis.
– Praėjusius metus gyvenote turėdami 18 254 eurų finansavimą. Iš kur gaunamos lėšos ir ar jų užtenka visavertei veiklai?
– Beveik 9 tūkstančius eurų metams skiria Savivaldybė, per darbo vietų subsidijas gauname paramą iš Darbo biržos, 2427 eurus skyrė LASS resbublikinis centras. Čia įskaičiuojamos ir socialinės paslaugos, ir projektų lėšos, ir labdara. Žinoma, lėšų nėra per daug. Bet, taupiai jas naudodami, išgyvename.
Šiuo metu neregiams ir silpnaregiams ugdyti būtinai reikėtų įsigyti du kompiuterius ir išmanųjį telefono aparatą (su garsine programa).
Kyla problemų, kai reikia sumokėti už darbą buhalteriui, nes šios darbo vietos nesubsidijuoja Darbo birža. Reikia rasti galimybę apmokėti buhalteriui už darbą ir sumokėti mokesčius.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialas nutraukė šilumos tiekimą mūsų įstaigai. Privalome įsirengti savo šildymą. Tam reikia papildomų patalpų pastato pusrūsyje, kad galėtume pastatyti kuro katilą ir susikrauti kurą.
Ne pro šalį būtų apšiltinti pastatą. Reikia didesnio finansavimo degalams.
– Aklųjų ir silpnaregių centras visuomet garsėjo kultūrine veikla. Valdo Rutkūno vadovaujamas ansamblis „Ramočia" yra pelnęs net „Aukso paukštę“.
– Manau, jog kultūra ir sportas taip pat yra savotiškos kompensacinės priemonės likimo nuskriaustiems žmonėms. Todėl stengiamės dalyvauti ir patys rengti kuo daugiau optimizmo teikiančių, dvasią pakeliančių renginių, švenčių.
Kalbino Regina MUSNECKIENĖ
Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.