Naujausios
Kaip nebijoti gyvenimo
Šiauliuose gyvenanti Jūratė Vinikaitytė įsisukusi į aktyvaus gyvenimo verpetą: studijos, dėstymas, darbas, pomėgiai. Negalia netapo žemyn traukiančiu svarsčiu, tai — postūmis nepasiduoti, nenuleisti rankų, siekti tikslų, ir imti iš gyvenimo jai duodamas dovanas.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Savarankiškumo mokykla
Pieš pokalbį Jūratė svarstė geriausią laiką pokalbiui, diena suskirstyta pavalandžiui: paskaitos Šiaulių universitete, ji Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros doktorantė, yra Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dėstytoja.
„Negalvoju, kad visa mano veikla yra kažkoks ypatingas ryžtas. Tiesiog pasirinkau tokį gyvenimo būdą. Kiekvienas žmogus mokosi, dirba, taip ir aš — pasirinkau“, — šypsojosi mergina.
Iš Kaišiadorių kilusi, į Šiaulius Jūratė atvyko iš Kauno, kur mokėsi specialioje mokykloje vaikams su negalia. Mergina, judanti tik su ratukais mokėsi toli nuo namų, be tėvų globos, todėl yra įsitikinusi, kad neįgaliems vaikams nereikalinga tėvų perdėtai atidi globa. Visiems tėvams patartų nebijoti savo neįgaliam vaikui leisti siekti tikslų savarankiškai.
„Gyvenime lengviau yra tiems, kuriems tėvai ir artimieji buvo griežtesni, negu tiems neįgaliesiems, kuriuos tėvai lepino ir stengėsi už juos padaryti visus darbus“, — įsitikinusi Jūratė.
Rinkosi draugišką aplinką
„Dar mokydamasi mokykloje žinojau, kad noriu mokytis logopedijos. Pasirinkau Šiaulių universitetą, nes tik čia ruošė tokius specialistus. Didžiausias universiteto privalumas, kad jis pritaikytas neįgaliems žmonėms“, — pasakojo Jūratė.
Jūratė po bakalauro studijų norėjo tęsti mokslus kitame Lietuvos universitete, tačiau įstojusi į Klaipėdos universitetą jame mokytis negalėjo — dėl nepritaikytos aplinkos. Atsisakiusi studijų, sugrįžo mokytis į Šiaulius, nes galėjo savarankiškai patekti ne tik į universiteto pastatą, bet ir į auditorijas.
„Pastebiu, kad studijuoti pasiryžtančių neįgalių žmonių universitete daugėja, nes yra sudarytos sąlygos. Tai ne tik auditorijose, bet ir studentų bendrabučiuose praplatintos durys kambariuose, tualetuose“, — pasakojo Jūratė.
Apie tai, kad neįgalieji tampa trukdžiu sveikiems Jūratė įsitikina nuolat, tačiau į tai jau skausmingai nebereaguoja. Po studijų ėmė dirbti logopede ir specialiąją pedagoge vienoje Kaišiadorių rajono mokykloje. Važinėjo traukiniu iš vieno miesto į kitą. Kartą ją, stovinčią šalia traukinio su bilietu, kontrolierius neįleido į traukinį teigdamas, kad traukinys nepritaikytas ir neįgalieji negali važinėtis šia transporto priemone.
„Išvažiuojant vieni draugai įkelia mane, kitoje stotyje pasitinka ir iškelia, bet vienoje stotyje užsispyrė kontrolierius, kad negaliu važiuoti ir viskas“, — prisiminė mergina, nusijuokusi pridūrė, kad nereikėtų sureikšminti tokių nereikšmingų dalykų.
Tėvų meilė stiprina
Jūratė pasakoja, kad visą laiką jaučia tėvų palaikymą, supratimą ir meilę, tai jai buvo lyg paskatinimas nebijoti pasaulio, gyvenimo pokyčių, tikėti savo jėgomis.
„Mokykloje mums buvo akcentuojama, kad vaikams su fizine negalia jau anksti reikia pradėti galvoti, kuo gyvenime galėtų užsiimti, kad galėtų išsilaikyti, išgyventi. Orientuotis į tokią sritį, kur galima būtų panaudoti savo protinę veiklą“, — sakė J. Vinikaitytė.
Pradinėse klasėse Jūratė nuolat būdavo pirmūnų gretose, tačiau aukštesnėse klasėse pajuto, kad geriausiai sekasi humanitariniai mokslai. Nusijuokia, kad visko būdavo, kaip ir vaikams — ir pamokų nesinorėjo ruošti, ir paišdykauti su bendramoksliais, tačiau mokslų neapleido.
Jūratė mano, kad kiekvienos pakopos studijos plečia ir keičia jos mąstymo erdves, ypač — doktorantūros studijos. Ji jaučiasi įtraukta į spartų gyvenimą, kur viskas suplanuota, sudėliota pagal valandas, dienas, savaites.
Jūratės patarimai panašaus likimo žmonėms:
1. Būti kitokiu nėra blogai, nesistenkite būti panašūs į kažką, būkite savimi.
2. Jei turite kažkokių nestandartinių poreikių, tai nelaukite kol aplinkiniai juos atspės. Pasakykite apie tai ir surasite geriausią sprendimą.
3. Nereikia bijoti siekti savo gyvenimo tikslų.
4. Nusiimkite rožinius akinius, nes lengva nebus, teks stengtis nuolat. Kaltinimus dėl nesėkmių sau, aplinkiniams ir kitiems reikia sudėti į neatrakinamą stalčių ir niekada jų iš ten neišsitraukti.
5. Jūs labai daug galite pasiekti, jei tik tuo tikite, o jei manote, kad negalite — klystate. Tą kiekvienam reikia suprasti.
6. Bus ne kartą situacijų, kai patirsite diskriminacijos atvejų, tuomet svarbu prisiminti kokio tikslo siekiate ir nepasiduoti nesklandumams. O jei vieni to nepajėgiate padaryti, ieškokite pagalbos, ją tikrai rasite.
7. Nepamirškite, kad pagalba reikalinga ne tik žmonėms su negalia, jos reikia visiems. Jei galite padėti kitam, kodėl to nepadarius?
Citata:
„Darbas ir studijos universitete — įdomi gyvenimo mokykla, kurioje neišvengiamai savo kailiu patiriu kilimo ir kritimo skonį.“
GYVENIMAS: Jūratė Vinikaitytė nesureikšmina savo negalios: ji keliauja savarankiškai iš vieno miesto į kitą, mokosi ir dėsto universitete.
TIKSLAI: „Neįgalus žmogus patiria diskriminacijos. Tada svarbu prisiminti kokio tikslo sieki ir nepasiduoti“, — sakė Jūratė Vinikaitytė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.