Kaip ilsėtis, kai atostogos baigiasi?

EPA-EL­TA nuo­tr.
Pa­gal nau­jau­sias re­ko­men­da­ci­jas aš­tuo­nios die­nos yra ma­žiau­sia ato­sto­gų truk­mė, ku­rios rei­kia no­rint pa­mirš­ti apie dar­bo rū­pes­čius, stre­są ir vi­siš­kai at­si­pa­lai­duo­ti.
Va­sa­ra bai­gė­si, ta­čiau juk tai nė­ra vie­nin­te­lis lai­kas me­tuo­se, kai žmo­nės ato­sto­gau­ja ir il­si­si. Po sau­lė­tų ato­sto­gų grį­žus į dar­bų ru­ti­ną svar­bu pa­tau­so­ti jė­gas ir ne­per­varg­ti, re­gu­lia­riai il­sė­tis. Psi­cho­lo­gė Ra­sa Kaz­laus­kai­tė pa­si­da­li­jo pa­ta­ri­mais apie tai, koks poil­sis yra efek­ty­viau­sias net jei tam tu­ri­me tik sa­vait­ga­lį, bei kaip iš­lai­ky­ti jė­gų at­sar­gas vi­sus me­tus.

1. Lai­ku at­pa­žin­ki­me nuo­var­gį

Pa­sak R. Kaz­laus­kai­tės, nuo­var­gis ga­li pa­si­reikš­ti la­bai skir­tin­gai: mo­ty­va­ci­jos sto­ka, sun­ku mąs­ty­ti, su­si­kaup­ti, ne­pail­si­ma net ir pa­mie­go­jus, ga­li bū­ti apa­ti­ja, pa­di­dė­jęs dirg­lu­mas, liū­de­sys. Taip pat ga­li pra­si­dė­ti skaus­mai, pa­vyz­džiui, nu­ga­ros, gal­vos. Jie sig­na­li­zuo­ja, kad kaž­kas yra ne­ge­rai.

"La­bai svar­bu rū­pin­tis sa­vi­mi ir ste­bė­ti kū­no sig­na­lus, kad ne­tek­tų pa­siek­ti iš­se­ki­mo bū­se­nos, po ku­rios atsigauti sun­kiau. Tam rei­kia kas­dien lai­ky­tis dar­bo ir poil­sio re­ži­mo, o ato­sto­gos ir poil­sis tu­ri bū­ti re­gu­lia­rūs. Tai ne tik su­ma­ži­na dau­ge­lio li­gų ri­zi­ką, bet yra bū­ti­na mū­sų fi­zi­nei ir psi­cho­lo­gi­nei ge­ro­vei", – tei­gia psi­cho­lo­gė.

2. Pa­keis­ki­me ap­lin­ką

Atos­to­gos ra­mi­nan­čio­je ku­ror­to ap­lin­ko­je ga­li bū­ti daug efek­ty­ves­nės už ban­dy­mą at­si­pa­lai­duo­ti na­muo­se.

Nau­ja ap­lin­ka, dė­me­sys sau, ma­lo­nios ir nau­din­gos pro­ce­dū­ros su­stip­ri­na ir emo­ciš­kai, ir fi­ziš­kai.

"Atos­to­gų me­tu iš­vy­kus į ki­tą mies­tą, ypač ku­ror­tą, ga­li­ma pail­sė­ti nuo ru­ti­nos, įpras­tos ap­lin­kos bei jo­je eg­zis­tuo­jan­čių "rei­kia" ir "pri­va­lau".

Nau­ja vie­ta, nau­ji įspū­džiai su­tei­kia tei­gia­mų emo­ci­jų, lei­džia pa­si­jus­ti ki­taip, to­dėl ge­riau pail­si­ma. Mies­to triukš­me ir šur­mu­ly­je gy­ve­nan­tiems žmo­nėms ypač ge­rai pra­leis­ti dau­giau lai­ko gry­na­me ore, gam­tos ap­sup­ty­je, nes gam­ta mus at­pa­lai­duo­ja, gy­do", - tei­gia R. Kaz­laus­kai­tė.

3. Pa­si­mė­gau­ki­me kū­no pro­ce­dū­ro­mis

Pa­sak psi­cho­lo­gės, re­gu­lia­rios kū­no pro­ce­dū­ros dėl eg­zis­tuo­jan­čio kū­no ir psi­chi­kos ry­šio at­pa­lai­duo­ja ne tik kū­ną, ta­čiau ga­li pri­si­dė­ti ir prie ge­res­nės psi­chi­kos svei­ka­tos: pa­ge­rin­ti mie­gą, su­ma­žin­ti ne­ri­mo, dep­re­si­jos po­žy­mius, stre­so po­vei­kį bei su­teik­ti ge­rų emo­ci­jų (lai­mės, ma­lo­nu­mo jaus­mus).

"Tai vei­kia ir at­virkš­čiai – rū­pin­da­mie­si sa­vo psi­chi­kos svei­ka­ta, spręs­da­mi sa­vo psi­cho­lo­gi­nius sun­ku­mus, pa­vyz­džiui, įveik­da­mi bai­mes, įgy­da­mi dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, po tru­pu­tį ir kū­nui pa­de­da­me jaus­tis ki­taip.

4. Ras­ki­me lai­ko poil­siui kas­dien

Stre­sas ir įtam­pa da­ro di­de­lę ža­lą žmo­nių svei­ka­tai, de­ja, ypač sie­kiant kar­je­ros aukš­tu­mų, tai ne­re­tai tam­pa neat­sie­ja­ma pro­fe­si­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi.

"Gai­la, kad la­bai daug kal­ba­me apie dar­bą, bet per ma­žai apie ato­sto­gas, poil­sį, ge­bė­ji­mą at­si­pa­lai­duo­ti. Žmo­nės skir­tin­gi ir dėl tam tik­rų as­me­ny­bės sa­vy­bių stre­są prii­ma ne­vie­no­dai.

Stre­sas iš­se­ki­na, to­dėl ypač po la­bai įtemp­tų die­nų bū­ti­na skir­ti lai­ko at­si­gauti, pail­sė­ti", – tei­gia R. Kaz­laus­kai­tė.

Spe­cia­lis­tė pa­brė­žia, kad žmo­gus tu­ri il­sė­tis ne tik per ato­sto­gas. Rei­kia įpras­ti da­ry­ti tai kas­dien: dar­be da­ry­ti per­trau­kas, il­sė­tis po dar­bo, skir­ti lai­ko sau.

5. Su­ma­niai pla­nuo­ki­me ke­le­rias ato­sto­gas per me­tus

Pa­sak R. Kaz­laus­kai­tės, pa­gal nau­jau­sias re­ko­men­da­ci­jas aš­tuo­nios die­nos yra ma­žiau­sia ato­sto­gų truk­mė, ku­rios rei­kia no­rint pa­mirš­ti apie dar­bo rū­pes­čius, stre­są ir vi­siš­kai at­si­pa­lai­duo­ti. To­dėl ge­riau iš­da­lin­ti sa­vo tu­ri­mas ato­sto­gas to­ly­giai me­tų ei­go­je, ne­gu iš­nau­do­ti vi­sas ato­sto­gas iš­kart.

"Tai reiš­kia, kad rei­kės pla­nuo­ti ir lauk­ti ne vie­nų, o ke­le­rių ato­sto­gų, nors ir trum­pes­nių. Bet ku­riuo at­ve­ju tai su­teiks dau­giau ma­lo­nių emo­ci­jų. Be abe­jo, čia tik re­ko­men­da­ci­jos, tai yra la­bai in­di­vi­dua­lu", – sa­ko R. Kaz­laus­kai­tė.

6. Rin­ki­mės poil­siui mėgs­ta­mą ir ma­lo­nią veik­lą

Tur­būt esa­te gir­dė­ję nu­si­skun­di­mų, kai drau­gai ar ar­ti­mie­ji per ato­sto­gas pa­var­go dar la­biau ne­gu dar­be ar­ba tai­kė­si prie gi­mi­nai­čių no­rų ir ken­tė­jo da­ry­da­mi vi­sai ne tai, ko no­rė­tų.

"Pla­nuo­da­mi tiek sa­vait­ga­lio, tiek il­ges­nes ato­sto­gas, pa­klaus­ki­te sa­vęs – ko­kie ma­no po­rei­kiai, ko­kios veik­los, vie­ta man pa­dė­tų ge­riau­siai pail­sė­ti? Vie­nam tai bus ato­sto­gos so­dy­bo­je, ki­tam – ak­ty­vus poil­sis, tre­čiam pa­tiks SPA cent­ras, ku­ria­me vis­kas su­kur­ta taip, kad lan­ky­to­jai kuo ge­riau pail­sė­tų.

Bū­tų idea­lu, jei ato­sto­gų me­tu ga­lė­tu­mė­te skir­ti lai­ko sau, da­ry­ti da­ly­kus, ku­rie jums su­tei­kia ge­rų emo­ci­jų.

Gal tai – kny­gos skai­ty­mas ar pa­bu­vi­mas su pa­čiu sa­vi­mi. Kar­tais ato­sto­gų me­tu pa­vyks­ta pa­žvelg­ti į sa­vo gy­ve­ni­mą iš ša­lies, per­mąs­ty­ti prio­ri­te­tus ar paieš­ko­ti at­sa­ky­mo, kas esu ir ko no­riu", - tei­gia psi­cho­lo­gė.

Ge­ra ži­nia – jei da­ro­te tai, ką mėgs­ta­te, poil­sio ko­ky­bei ne­pa­kenks nei šal­ta­sis me­tų se­zo­nas, nei blo­gas oras. To­dėl nu­si­tei­ki­te bent kaž­kiek lai­ko per die­ną poil­siau­ti vi­sus me­tus, rū­pin­ki­tės sa­vi­mi ir sten­ki­tės ne­per­varg­ti.