Naujausios
Kaimas gydosi pagal žmoniškumo įstatymą
Kol Lietuvos sveikatos strategai reanimuoja agonijos ištiktą sveikatos priežiūrą, kaimo žmonės gydosi kaip išmano. Vieni kitus šelpia vaistais, greitąją pagalbą atstoja kaimyno automobilis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Greitoji pagalba — kaimynas
Lietuvos — Latvijos valstybių riba, Akmenės rajono pakraštys. Vienišas Kesių kaimas. Kelios trobos. Tik iš vienos kamino rūksta dūmai — tik čia ir gyvena žmonės. Kitos trobos tuščios.
Stasys Budreckis, vienintelės „gyvos“ kaimo trobos šeimininkas, paklaustas apie sveikatą, tris kartus pabeldžia į medinį stalą. Dėkui Dievui, jis, jo žmona Virginija ir jaunėlis su jais gyvenantis sūnus — sveiki, retai tenka ieškoti medikų pagalbos.
Stasys iškelia į viršų kairės rankos nykštį — dėl jo prieš kelerius metus turėjo bėdos. Skaldė malkas.
„Kaip šoviau kirviu, nepataikiau ir ištižo pirštas. Išilgai visą persikirtau“, — pasakojo vienkiemio gyventojas.
Gerai, kad sūnus buvo namie, jis „moka valdyti“ mobilųjį telefoną, greitai paskambino kaimynuose gyvenančiam ūkininkui. Jis su savo automobiliu nuvežė Stasį į Naujosios Akmenės ligoninę — maždaug už penkiolikos kilometrų.
Kodėl skambino kaimynui, o ne greitajai pagalbai?
Stasys tik numoja ranka: „Kaimynas čia pat, o greitoji kol atvažiuos...“
Šakės už 3000 litų
Kaimynas savo automobiliu sunkiai susižeidusį Stasį nuvežė į Naujosios Akmenės ligoninę — maždaug už penkiolikos kilometrų nuo Kesių kaimo.
Naujosios Akmenės medikai Stasiui galėjo suteikti tik pirmąją pagalbą. Stasį skubiai išvežė į Vilnių operacijai.
Stasys uždarbiauja pas ūkininką. Jo paties ūkis — „arklelis, kiaulelės ir karvelė“. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo mechanizatoriumi. Dabar jis registruotas Darbo biržoje.
„Jei nebūčiau Darbo biržos klientas — šakės man būtų buvę. Už gydymą Vilniuje būtų reikėję mokėti 3000 litų. Specialiai paklausiau Vilniuje daktaro, kas su manim būtų buvę, jeigu ne Darbo birža“, — Stasys Budreckis atskleidžia dar vieną sveikatos apsaugos sistemos plyšį.
Darbo biržoje registruoti daugelis kaimo gyventojų, dirbančių savo natūriniuose ūkiuose. Jei ne Darbo birža — jie sveikatos apsaugos sitemai būtų nereikalingi, arba turėtų mokėti tūkstančius už medikų paslaugas.
Devyndarbiai
Nuo Kesių iki Jučių kaimo, kur yra artimiausia gydymo įstaiga — medicinos punktas, maždaug trys kilometrai. Suaugusiųjų gydytojas Jučių kaimo žmones apsilanko kartą per du mėnesius, o pediatras — kartą per mėnesį.
Jučių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja ir vienintelė jo darbuotoja Janina Jonušienė pasitinka mus įsisupusi į šaliką ir užsisagsčiusi striukę.
Termometras Janinos kabinete rodo 6 laipsnius šilumos.
Kažkas sukosčioja už durų, nors žingsnių nesigirdėjo. Janina skuba pasitikti pacientą. Į kabinetą vienomis kojinėmis įeina Antanina Laurinaitienė, Jučių kaimo gyventoja.
Tik vėliau išpila šaltas prakaitas, kai nuo mūsų batų nutirpęs sniegas palieka ant švarių grindų balutes, o Antanina, pasižiūrėjusi į savo kojines, tarsteli: „Reikia gerbti ir valytojos darbą“.
Janina medicinos punkte dirba dar ir valytoja.
Dar Janina bendruomenės slaugytoja dirba ir Agluonų medicinos punkte, jau metus pavaduoja motinystės atostogų išėjusią kolegę.
Darbui Janina naudoja ir savo nuosavą automobilį, tik vasarą mina dviratį.
Ji turi ir mobilųjį telefoną, kuriuo visi jos žmonės gali skambinti bet kuriuo paros metu. Jučių kaime gyvena kiek daugiau nei 200 žmonių, Agluonuose — per 300.
Už visus devyndarbės darbus ji per mėnesį gauna 850 litų.
Janinos, dirbančios keliais etatais, atlyginimų didinimas bei gražūs ministerijos klerkų pažadai medicinos darbuotojams taip ir nepasiekė.
Vaistinė maišiuke
„Vaistukų man, Janyt. Sergam nuo mažo iki didelio“, — sveikinasi Antanina Laurinaitienė su kaimo daktare.
Janina išpila ant procedūrinio staliuko kelis nedidelius maišelius vaistų pakuočių. Nuo skausmo, peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų.
„Kada kaimo žmogus prilakstys keliolika kilometrų iki vaistinės, būtiniausių vaistų visada privalau turėti, kaip kitaip pagelbėsiu žmonėms“, — paaiškina nustebusiems pašaliečiams.
Su viena vaistine yra sudaryta sutartis, pagal kurią Janina gali pasiimti vaistų, o pardavusi juos savo kaimo žmonėms pinigus nuveža vaistininkams.
„Turiu gerų vaistų nuo kosulio, bet 17 litų kainuoja“, — varto vaistų dėžutę Janina.
Antaninai tokie vaistai per brangūs.
Ji už įvairius vaistus visai šeimai pakloja 20 litų.
Ir vaisto, ir maisto, ir gero žodžio
Duris pravėręs vyras atkiša Janinai maišelį su atsiskaitymo knygele: „Būk gera Janyt, sumokėk už elektrą“.
Janina kaip tik rytoj važiuos į Akmenę, jos rankinėje jau ne viena tokia knygelė ir pinigai už komunalines paslaugas.
„Pas mane kaimo žmonės ateina ir vaisto, ir maisto“, — juokiasi bendruomenės slaugytoja Janina Jonušienė.
Ji pasakoja, kad iš miesto žmonėms pavasarį veža sėklų ir sodinukų, pakeičia kompensuojamųjų vaistų pasus, atlieka kitas paslaugas.
„Mes visi savi žmonės, vis tiek važiuoju, tai kaip nepadėsiu kaimynui, yra tekę ir makaronų parvežti, nes mieste jie pigiau“, — sako bendruomenės slaugytoja.
Janina sako, kad dabar Jučių kaime vyriausi gyventojai — septyniasdešimtmečiai. Visi vyresnieji, prie kurių reikėdavo ilgai budėti, dažnai lankyti, jau iškeliavo amžinybėn.
Tačiau prie sunkesnio ligonio Janina niekada neatsisako pabūti.
„Kaimo medikui neužtenka vien suleisti vaistus, pamatuoti spaudimą. Reikia su žmogum pasikalbėti. Ir kalbamės, paverkiam, pasiguodžiam vieni kitiems. O tada nešuosi į namus pildyti dokumentus dėl paciento apsilankymo, nes darbe nebespėju“, — sako Janina.
Ji nesupranta, kaip miesto žmonės skundžiasi, kad miesto daktarai neturi kada į žmogų pasižiūrėti, nuo popierių galvos nepakelia. Čia, kaime to niekas nesupranta.
Išdalyti į savus ir svetimus
Dar viena bėda, išdalijusi kaimo žmones į savus ir svetimus — prisirašymas prie gydymo įstaigos.
Jučių medicinos punktas priklauso Akmenės poliklinikai, o kai kurie Jučių žmonės yra prisirašę prie neseniai įsikūrusio privataus sveikatos priežiūros centro, dar kiti — Naujosios akmenės poliklinikoje — kaip kam patogiau.
Pagal galiojančius įstatymus — gydykis ten, kur prisirašęs.
„Reikia spaudimą pamatuoti, vaistus suleisti, negi sakysi žmogui — važiuok, kur prisirašęs. Visi juk savi“, — atsidūsta Janina.
Antanina Laurinaitienė skuba klausti Janinos patarimo. Jos sūnus pamilo merginą iš Latvijos — siena už puskilometrio. Besilaukianti marti, Latvijos pilietė, atvažiavusi pasisvečiuoti pas Antaniną, sunegalavo. Teko skubiai gultis į ligoninę. Už tris paras marti — užsienio pilietė — ligoninei turėjo sumokėti 216 litų.
Dabar vargas dėl jau gimusio anūkėlio. Vaikui aštuoni mėnesiai. Mažylis susirgo. Skubiai teko vežti į Latviją, Saldus miestelį, kur registruota anūkėlio mama.
„Kokius kryžiaus kelius reikia praeiti, kad savas anūkėlis, bet svetimos valstybės pilietis, čia galėtų gauti ne tik medicininę pagalbą, bet ir gyventi, lankyti darželį. Janyt, ką tu patartum?“ — klausia nevilties apimta močiutė.
Vaistai nuo visų ligų
Aplankome ir bene vyriausias Jučių kaimo moteris. Buvusi mokytoja Eligija Mišeikienė ir jos kaimynė Stanislava Vida Žadeikienė šildosi prie krosnies.
S. V. Žadeikienė sako, kad reikalingiausias žmogus Jučiuose — bendruomenės slaugytoja Janina. Tenka ir į Naująją Akmenę važiuoti „prie daktarų“. Tik kelionė į abi puses 11 litų 80 centų ir autobusas — tik vienas į Jučius sugrįžta.
E. Mišeikienė pašokusi nuo suolelio klausia: ar norime pamatyti jos vaistu nuo visų ligų?
Veda į kambarį, kur daugybė rankdarbių: megztų ir siūtų žaislų, kilimų, pagalvėlių, sodų. Tik kai visai bloga Eligija kreipiasi į kaimo daktarę.
„Jei neliktų mūsų kaime bibliotekos ir medicinos punkto, mūsų kaimui būtų galas“, — sutaria abi draugės.
Jučių kaime, pagal sukurtus trumparegius įstatymus, medicinos punkto negalėtų būti — per mažai žmonių, per mažai prisirašiusiųjų pas gydytoją, todėl per brangus išlaikymas.
CITATA
„Kaimo medikui neužtenka vien suleisti vaistus, pamatuoti spaudimą. Reikia su žmogum pasikalbėti. Ir kalbamės, paverkiam, pasiguodžiam vieni kitiems“.
SLAUGYTOJA: Janina Jonušienė Jučių kaime bendruomenės slaugytoja, ligonių gydytoja, nuliūdusiųjų guodėja, sodinukų ir makaronų tiekėja jau dvidešimt trejus metus.
VAISTINĖ: Jučių kaimo žmonių vaistinė — bendruomenės slaugytojos procedūrinis stalelis ir senas skaičiuotuvas.
GRIPAS: Antaninai Laurinaitienei (dešinėje) reikia vaistų visai šešių žmonių šeimai — užpuolė gripas.
GREITOJI: Kesių kaimo vienkiemyje gyvenantis Stasys Budreckis, kirviu persikirtęs nykštį, pagalbos šaukėsi ne greitosios medikų, o kaimyno. Taip patikimiau.
PAGALBA: Antanas Petrikas atėjo pas kaimo daktarę, kad ši mieste sumokėtų mokesčius už elektrą. Kol buvo jaunas ir sveikas jis savo moskvičiumi kaimo moteris veždavo į miestą apsipirkti.
Jono TAMULIO nuotr.
FAKTAS
Atsilikusi Lietuva
Baigiantis 2007 metams paskelbta: Lietuvos sveikatos apsaugos sistema užima 26 vietą Europoje. Tai Briuselyje paskelbė Nepriklausoma sveikatos paslaugų ekspertų organizacija, įvertinusi 27 ES šalis, taip pat Norvegiją bei Šveicariją.
Ekspertai sveikatos paslaugų indeksą skelbia kasmet, siekdama didinti sveikatos apsaugos sistemų skaidrumą Europoje. Pernai Lietuva buvo paskutinė.
Šalys buvo vertinamos pagal tris dešimtis kriterijų, apimančių tokias sritis, kaip pacientų teisės ir jas ginantys įstatymai, laukimo patekti pas gydytoją laikas, išgijimo procentas po širdies infarkto, mirtingumas nuo vėžio per penkerius metus, naujausių vaistų prieinamumas.
Pagal pinigų, skiriamų sveikatos apsaugai panaudojimo efektyvumą, šiemet pirmauja Estija, gerokai aplenkusi tokias turtingas šalis, kaip Liuksemburgas ar Šveicarija. Lietuva–septyniolikta.