Jums — vėžys... Suklydau

Jums — vėžys... Suklydau

Daugelis mūsų galime papasakoti istorijų apie tai, kaip gydytojai nugąsdino nepagrįsta diagnoze. Arba — nepatarė kreiptis į specialistus, užvilkino pavojingą ligą.

Janina BAGDONIENĖ

Nijolė pasakojo: "Prieš keliolika metų lankiausi pas onkologus, iš krūties pašalino augliuką. Tyrimai parodė, kad augliukas gerybinis, tad nerimas greitai atslūgo. Tuo labiau, kad gydytojas, į kurį tada kreipiausi ir kuris mane operavo, pats buvo tikras optimistas ir man nė minutei neleido suabejoti: viskas bus gerai, svarbu, kad laiku kreipėtės...

Atsisveikindamas po operacijos priminė: lankytis ir tikrintis būtina, nes kartais toks organizmo pomėgis auginti įvairius darinukus baigiasi ir pikčiau. Retsykiais nuvažiuodavau į Vilnių. Vienos apžiūros metu jauna ir energinga gydytoja energingai suabejojo: nieko nesuprantu, kas čia su jumis darosi, man nepatinka, atvažiuokite po savaitės, kartosime tyrimus...

Į onkologijos poliklinikos koridorių, kuriame laukė panašių kaip aš eilė, išėjau nematydama kelio. Sugrįžusi į namus puoliau į ašaras... Savaitę vaikščiojau, bandydama prisitaikyti prie tokios neramios žinios, viską dėliojau, ypač — kas bus su mano mažamečiu vaiku, jei man — vėžys.

Po savaitės nuvažiavau. Pusę dienos pravaikščiojusi po kabinetus ir laboratorijas iš savo gydytojos išgirdau: viskas normalu, apsirikau, gal Jus išgąsdinau...„

*

Danutė, tapo nesusipratimo auka. Šeimos gydytoja Danutei davė siuntimą išsitirti skydliaukę. Tyrimą Danutė atliko Panevėžyje. Gavusi biopsijos atsakymą įėjo į gydytojos kabinetą. Po labas kitas gydytojos žodis buvo mažybinis: "Vėžiukas?„

"Susvyravau, išgirdusi tokią diagnozę. Gerai, kad esu lėtapėdis žmogus ir neskubu isteriškai į viską reaguoti. Suabejoti dar privertė ir tai, kad vartydama ligos kortelę, gydytoja nepastebėjo, kad varto kitos moters, mano bendravardės ir bendrapavardės, tik gerokai vyresnės, kortelę.

Dėl kortelės suabejojau — gal suklydo registratūroje. O gal suklydo ir darydami biopsiją — turėjau tokią viltį. Specialistė net nebandė apžiūrėti mano skydliaukės.

Nedelsdama nuvažiavau į Vilnių. Čia specialistė kruopščiai apžiūrėjo mano kaklą, iščiupinėjo skydliaukę, dar kartą peržiūrėjo nelemtąjį lapelį, Po ką tik atliktos biopsijos antros daryti nesiryžome. Gydytoja patarė operuotis, bet nenugąsdino. Po operacijos, atlikus galutinius tyrimus, gydytojai paaiškino: nieko piktybinio skydliaukės mazgelyje nebuvo.

Nežinia, kodėl biopsija rodė tokius dalykus. Dėl visa ko paskambinau bendravardei ir bendrapavardei. Suabejojau: gal ten jos tyrimo lapelis buvo. Išgirdau, kad dėl skydliaukės ji niekur nesikreipusi.

Dabar kasdien geriu vaistus, kurie būtini po skydliaukės operacijos ir abejoju: ar nesuklydo tie, kad atliko tyrimą? O jei supainiojo mėginius?„

*

Rima pasakojo: "Kai tėveliui kilo problemų dėl prostatos, kreipėmės į gydytojus. Ir greitai išgirdome: reikalas beviltiškas, nebėra čia ko operuoti, o dar amžius... Tėtis jau norėjo sutikti su gydytojo išvadomis ir niekur nebevažiuoti, bet prispyriau: reikia specialistų nuomonės, reikia išsamesnių tyrimų.

Abu važiavome į Vilnių. Po pirminės apžiūros specialistas nenugąsdino, o atlikus tyrimus visai nuramino: didesnių pakitimų nėra, tik tiek, kiek gali būti tokio amžiaus žmogui. Patarė panaudoti papildų. Grįžome ramūs. Tėtis panaudojo papildus, problemų neliko. Tik kas jam atlygins už tas kelias savaites nerimo, kurį patyrė dėl neatsargaus gydytojo leptelėjimo?„

*

Gerai pažindama savo pacientę Reginą, šeimos gydytoja pasiūlė atlikti magnetinį rezonansą, paaiškinusi, kad nori patikslinti nuolatinių negalavimų priežastį. Pati paskambino kaunietei gydytojai, paaiškino įtarimus tokia kalba, kad kabinete sėdėjusi Regina jų dorai ir nesuprato. Dėl Reginos sveikatos nerimaujančiai jos draugei gydytoja paaiškino: "Įtariu išsėtinę sklerozę, yra visi simptomai. Bet nesakykime Reginai, ji jautri, tyrimo reikės laukti beveik du mėnesius. Prisigalvos visokių dalykų. O jei aš klystu?„

Prieš pat paskirtą tyrimui laiką Regina nuėjo pasiimti siuntimo. Jos gydytoja jau atostogavo, lapelį išrašė pavaduojanti gydytoja. "Tai jums išsėtinę sklerozę įtaria? — tuoj paklausė gydytoja.

Reginai ratu pradėjo suktis visas kambarys... Likusias dvi dienas draugė vis ramino Reginą, kad tai tik įtarimai, kad magnetinis rezonansas padės nustatyti visus negalavimus, kad išsėtinė sklerozė — tik vienas įtarimas, kuris padeda sutrumpinti tuometines eiles prie brangaus tyrimo.

Regina į Kauną išvažiavo nusiteikusi baisiai. Grįžo patenkinta — nei išsėtinės sklerozės, nei kitos rimtesnės ligos rezonansas neaptiko.

*

Praėjusį rudenį Onutei staiga užėjo nugaros skausmai. Nebegalėdama užmigti naktį, rytą jį kreipėsi į gydytojus. Padarė rengeno nuotrauką. Ją peržiūrėjusi gydytoja pradėjo apgailestauti: klubo sąnario artrozė, antrojo laipsnio, gresia invalidumas... Gydytoja paskyrė vaistų, davė nedarbingumo lapelį.

Onutei ši žinia trenkė per galvą: kas ja pasirūpins, jei taps invalide? Pažįstami įkalbinėjo nepasiduoti tokiai diagnozei, ieškoti specialistų Vilniuje. Onutė taip ir padarė. Internetu užsiregistravo konsultacijai pas žinomą reumatologą.

Du mėnesius, kol laukė paskirtos konsultacijos, gyveno su nežinia ir mažyte viltimi: o gal viskas nėra taip blogai... Po konsultacijos grįžo kaip ant sparnų. Apžiūrėjusi Onutės atsivežtą nuotrauką, vilnietė specialistė iš karto suabejojo: ji nematanti jokių artrozės požymių. Bet Onutę su jos nuotrauka nusiuntė į kelis kabinetus. Niekas artrozės požymių nuotraukoje neaptiko.

Specialistė manė, kad aną skausmą sukėlė peršalimas, patarė daryti mankštą, pakeisti kėdę kabinete. Skausmai liovėsi. "Dabar visiems patariu kreiptis į specialistus, jei pirmoji diagnozė kelia tokį siaubą, kokį man sukėlė ta artrozė. Prisiskaičiau internete apie ją ir buvo apėmusi visiška neviltis„ , — pasakojo Onutė.

Įstatymas 

Panašių istorijų galima pasakoti ir daugiau. Juk ne vienam iš mūsų ar mūsų draugams neatsargus gydytojo žodis buvo atėmęs viltį gyventi įprastą gyvenimą. Vieni skubiai ieškojome kito atsakymo, kiti neabejojame gydytojo teisumu ir kankinames tyliai.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato: pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.

Informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Sveikatos priežiūros įstaiga šiame straipsnyje numatytos informacijos pacientui, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, gali nepranešti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai pacientui atsirasti (pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei).

Tačiau įstatymas apibrėžia ir paciento teisę nežinoti: informacija apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pacientui pateikta prieš jo valią. Tačiau šios nuostatos netaikomos, kai informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims.