Naujausios
Insultas gali ištikti kiekvieną
Dauguma iš mūsų įsitikinę, kad insultu serga išskirtinai seno amžiaus žmonės, tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė sako, jog šis pavojus gali grėsti bet kam.
Ilona Šnarienė
Insultai linkę kartotis
Insultas — tai smegenų infarktas, kuris ištinka pažeidus dalį smegenų, į kurią nepatenka kraujo išnešiojamas deguonis. Skiriamos dvi insulto rūšys: išeminis insultas, įvykstantis nutrūkus kraujotakai vienoje galvos ar kaklo kraujagyslių, ir hemoraginis insultas, kuris įvyksta dėl kraujo išsiliejimo į smegenis.
Gydytoja S. Ščeponavičiūtė sako, jog pažeisdami vis naujas smegenų sritis insultai linkę kartotis, todėl net ir ištikus menkam mikroinsultui nereikėtų jo ignoruoti. Patyrusiems insultą reikia itin riboti fizinį krūvį, tačiau to kartais nepaisoma ir insulto ištiktas žmogus į ligoninę atgabenamas tiesiog iš daržo.
Simptomai pasireiškia staiga
Insulto požymiai — galvos svaigimas, regėjimo, kalbos, jutimų sutrikimai, vėmimas, mieguistumas ar sąmonės praradimas, raumenų hipotonija ar veido, rankų, kojų paralyžius (dažniausiai būna kurios nors vienos kūno pusės) — pasireiškia staiga.
S. Ščeponavčiūtė aiškina, kad galvos smegenys, kuriose nuolat vyksta ypač greita medžiagų apykaita, gauna 800— 1000 ml kraujo per minutę. Smegenų ląstelės nuolat reikalauja deguonies ir gliukozės. Ląstelės labai jautrios šių medžiagų apykaitos sutrikimui, todėl sustojus kraujo apytakai pirmiausia sutrinka smegenų ląstelių veikla. Nenormalizavus smegenų kraujo apytakos, ląstelės pradeda irti ir miršta. Dėl šio sutrikimo žmogus ima jausti silpnumą, paralyžiuojamos galūnės.
„Daugiausia pacientų dėl insulto į ligoninę patenka darbymečiu per didžiuosius karščius vasarą, — sako gydytoja. — Sutrikus kraujotakai, staiga be aiškios priežasties ima suktis galva, sutrinka koordinacija, apima silpnumas, atsiranda pykinimas, vėmimas, tačiau net ir pradėję vemti, pagalbos ieškoti žmonės neskuba, mano, jog vemia, nes suvalgė kažką netinkamo. Paprastai ligonis pats negali objektyviai įvertinti, kad jam nusviro lūpos kampas arba kad jis nebevaldo rankos.“
Rizikos faktorių galima išvengti
Insultas paprastai išsivysto per daugelį metų. Jis nėra paveldimas, tačiau paveldimas polinkis į aterosklerozę, todėl gydytoja pataria niekada nenumoti ranka, jeigu nustatytas per didelis kraujospūdis, nes tai pats didžiausias insulto rizikos faktorius.
Sureguliuotas kraujo spaudimas padės išvengti ne tik insulto, bet ir širdies ligų, diabeto ar inkstų nepakankamumo. Diabetas gali pažeisti kraujagysles bet kurioje organizmo vietoje, taip pat ir smegenyse. Jeigu tuo metu, kai žmogų ištiko insultas, cukraus kiekis kraujyje buvo labai padidėjęs, pažeista smegenų dalis būna kur kas didesnė, nei esant normaliam cukraus kiekiui kraujyje.
Neabejotini rizikos veiksniai — vyresnis amžius, vyriškoji lytis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Maiste trūkstant valgomosios druskos, kalio, kalcio bei mažai suvartojant šviežių vaisių ir daržovių, žuvies, neskaldytų grūdų, padidėja insulto rizika.
Pernelyg dažnas kavos vartojimas taip pat lemia insulto atsiradimą, nes kava gali padidinti lipidų koncentraciją kraujyje.
Anot neurologės, rūkymas didina vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, kuris siaurina arterijų spindį. Veikiant nikotinui didėja arterinio kraujo spaudimas, o rūkant įkvepiamas anglies monoksidas sumažina patenkančio į smegenis deguonies kiekį. Be to, dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis — sudaro palankias sąlygas trombui susiformuoti.
Alkoholis, nuolatinis stresas, gyvenimo sąlygų pablogėjimas taip pat lemia insulto atsiradimą.
Ligai įveikti prireikia ir optimizmo
Neurologė S. Ščeponavičiūtė sako, kad mirtingumas nuo insulto nuolat mažėja, tačiau žmonių, kenčiančių ligos sukeltus padarinius, daugėja. Daugumą insultą patyrusiųjų liga prikausto prie lovos. Ar pasveikstama susirgus insultu, priklauso nuo to, kiek ilgai buvo sustabdyta kraujo apytaka, t. y. ar greitai buvo suteikta pirmoji pagalba.
„Tikimybė išgyventi po patirto išeminio insulto — 85 procentai, po hemoraginio insulto — 50. Pusė išgyvenusių pacientų pasveiksta, kiti po insulto lieka neįgalūs. Apie trečdalį žmonių, patyrusių insultą, grįžta į darbą. Laiku suteikus pagalbą, insulto pažeistą vietą galima atstatyti, bet žmonės pagalbos dažnai kreipiasi ne iš karto po insulto, — apgailestauja medikė. — Jeigu žmogus neturi motyvacijos sveikti, ligos baigtis gerokai blogesnė“.
PAVOJUS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė sako, jog insultą patiria vis daugiau jaunų žmonių. GYDYTOJA
Autorės nuotr.
PIRMOJI PAGALBA
Insulto ištiktajam atsekite apykaklę, diržą, atverkite langą, kad nestigų gryno oro. Jeigu žmogus vemia, jam galvą pasukite į šoną ir tvarsčiu apvyniotu pirštu išvalykite burną. Gulinčiajam po galva, pečiais ir mentėmis pakiškite pagalvę, kad galva pasikeltų maždaug 30 laipsnių kampu. Tokios padėties ligonis turi būti vežamas į ligoninę. Svarbiausia — nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, kad insulto ištiktasis kuo greičiau būtų nugabentas į artimiausią ligoninę, kur, priklausomai nuo jo sveikatos būklės, bus paguldytas į neurologijos arba į reanimacijos skyrių. Atminkite — sudėtingų netikėtai užkluptos ligos pasekmių galima išvengti ne vėliau kaip per tris valandas ligonį pristačius į gydymo įstaigą.