Gyvenimo indą ištuštiname per anksti

Gyvenimo indą ištuštiname per anksti

Gyvenimo indą ištuštiname per anksti

Šiauliuose savaitgalį paskaitą skaičiusi Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė neabejoja, kad sveikatos šaltiniai yra šalia. Tereikia juos pastebėti ir pasinaudoti: vaistažolės, augalų sėklos, kruopos, uogos ir kitos gamtos dovanos žmoniją gali išgelbėti nuo mirtį nešančių ligų.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Persivalgymas užgožia talentus

Septyniasdešimt septynerių ponia Ksavera save vadina sveiko gyvenimo propaguotoja, kuri keliauja per Lietuvą skaitydama paskaitas. Jų suskaičiuoja per 1450. Energijos nestokojanti moteris prisipažįsta, kad sveika mityba, vegetarizmas padėjo jai išsivaduoti nuo reumatoidinio artrito ir Bechterevo ligų.

Ponia Ksavera patikina, kad mityba nėra pagrindinis žmogaus poreikis gyvenime, gal trečias, ketvirtas. Nuo gimimo pirmas žmogaus poreikis yra ir išlieka visą gyvenimą — šviesos ir aukščiausiosios energijos gavimas. Manoma, jei žmogus valgo daugiau, negu jam skirta, jis savo šviesią kūrybinę energiją panaudos grubiam tikslui — virškinimui, o ne savo talentams atskleisti.

„Reikia žinoti, kiek ir ko galima valgyti. Maistas turi tik palaikyti kūne esančią energiją. Pagrindinė klaida — persivalgymas. Daugeliui žmonių užtektų valgyti vieną kartą per dieną“, — tikino K. Vaištarienė pridūrusi, kad didžiausi meno, literatūros, muzikos kūrėjai neteikė pirmenybės maistui, gyveno alkani ir tai jiems padėjo sukurti šedevrus.

Vegetarė siūlo nesižavėti maisto papildais, o pasigaminti papildų patiems: surinkti vaistinių, prieskoninių augalų, kuriuos išdžiovinus reikėtų smulkiai sumalti. Mišiniui vaistažoles ir augalus reikėtų džiovinti be kotelių, tik lapelius. Pridėti siūloma imbiero, gvazdikėlių, muskato riešutų ir kitų prieskonių.

„Po šaukštelį kiekvieno sumalto augalėlio, o jų gali būti ir 30— 40 rūšių, sumaišyti ir kiekvieną dieną prieš valgį po ketvirtį šaukštelio užgerti vandeniu. Tokiame mišinyje bus tūkstančiai naudingų organizmui medžiagų. Kas įdėta pačios gamtos į augalą, geriausiai pamaitins mūsų organizmą“, — sakė sveikuolė, kuri pati tokio mišinio pasigamina ir kiekvieną dieną ragauja.

Valgyti galima ir spalvas

Daržovės, vaisiai, uogos ir sėklos, ponios Ksaveros žodžiais, yra vieni naudingiausių organizmui augalų. Jais galima ne tik gerinti sveikatą, bet ir gydyti sunkias ligas. Tik svarbu žinoti, kokie augalai vartoti mums yra geriausi.

„Svarbu, kuo mes maitinamės, svarbi net maisto spalva, nes jaučiame ne tik skonį, kvapą, bet ir matome maisto spalvą. Maisto vaizdas sukelia seilių išsiskyrimą“, — pasakojo sveikuolė.

Mitybos racione turėtų būti visų stichijų spalvų, kurios valdo organų veiklą. Siūlo neatsisakyti raudonos spalvos, kuri atstovauja ugnies stichiją produktų: paprikos, burokėlių, pomidorų ir kitų, jie veikia skrandį. Žalios, medžio stichijos, produktai gali būti lapinės daržovės: salotos, krapai, petražolės, agurkai ar žirneliai, kurie palaikys plaučių veiklą. Baltos spalvos produktai atstovauja kaulų struktūrą: ridikai, krienai. Žemės stichijos spalva — oranžinė arba geltona, ruda. Siūloma valgyti morkų, geltonųjų pomidorų. Slyvos, alyvuogės — juodajai stichijai priklausantys produktai, kurie geriausi inkstams. Jei žmogus valgo visą spalvų gamą turinčio maisto, jis organizmui suteikia pusiausvyrą.

„Valgyti reikia lėtai, gerai viską sukramtyti, mėgautis kiekvienu kąsniu. Negalima valgio metu žiūrėti televizoriaus ar skaityti laikraščių. Jei tik prikimšime pilvus — sveikata nedovanos šito“, — patikino docentė.

Kiekvienam savas indas

Ponia Ksavera pasakoja legendą, kad esą kiekvienam žmogui Dievas skiria visam gyvenimui tam tikrą kiekį oro, skysčių, maisto. Visko paskaičiuota ne mažiau kaip 140 metų. Tačiau žmogus neperspėjamas, kad viską reikia naudoti saikingai ir apgalvotai, net kvėpuoti. Nebrangindamas jam suteiktų dovanų, jas greitai išeikvoja ir praranda ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.

„Neteisingai kvėpuojame, todėl greitai iškvėpuojame savo orą, atsiranda plaučių ligos, gyvenimas trumpėja. Teisingai kvėpuodami užtikriname vieną svarbiausių procesų organizme — tinkamą deguonies kiekį kraujyje, bus pamaitinti visi organai. Jei žmogus kvėpuoja per minutę po 16 kartų — jis astmininkas, diabetikas, širdininkas. Laiptais neužlips. Aš užlipu laiptais ir neuždūstu, o man 77-eri“, — šypsojosi moteris.

Jos nuomone, apie savo ligas kalbantys žmonės siurbia energiją, todėl siūlo kiekvienam išmokti nuo tokių „vampyrų“ atsiriboti, pakeisti temą ar mintyse užsigožti įsivaizduojamais veidrodžiais.

Kiekvienas žmogus, pasak ponios Ksaveros, turi žinoti, kiek jam reikia valgyti, kad visą dieną būtų aktyvus ir jaustųsi gerai: ryte puikūs pusryčiai — ant duonos riekės uždėti linų sėmenų ir išgerti arbatos puodelį. O pietų meniu siūlo paskirstyti visai dienai: ryte sriuba, pietums antras patiekalas, kuris svertų ne daugiau kaip 300 gramų, desertą palikti vakarienei.

K. Vaištarienė rekomenduoja daugiau vartoti sėklų, kuriose yra puikių baltymų. Saulėgrąžų, moliūgų, sezamo, linų sėklos turi visko, ko reikia žmogui. „Sėklose itin gausu geležies, suvalgius 100 gramų sėklų per dieną, organizmas gaus 4 dienos normas. Siūlyčiau suvalgyti 1— 2 šaukštus maltų sėklų per dieną“, — sakė chemijos mokslų daktarė.

Pasak K. Vaištarienės, riešutų forma išduoda, kam jie yra naudingi: graikiniai riešutai savo forma primena smegenis — jie naudingi galvos smegenims, lazdyno riešutai tinka širdžiai, o migdolų, anakardžių riešutai savo forma panašūs į inkstus, todėl jiems jie geriausi. Riešutų per dieną valgyti siūlo tik tiek, kiek telpa į saują.

Organizme — mikrobų buveinė

Kalbėdama apie sveikatos saugojimą, ponia Ksavera nurodo, kad organizme gyvena apie 500 mikrobų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Maistas turėtų apsaugoti organizmą bei kovoti su ligų sukėlėjais.

„Ne antibiotikais ar stipriais vaistais reikia kovoti su liga. Susimalkime sezamo, linų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų ir kiekvieną dieną valgykime — užmušinėsime mikrobus. Dar rekomenduojama vartoti pelynus“, — patarė docentė.

Jos žodžiais, pagrindinė priežastis, kodėl žmogus suserga — organizmo teršalai. Juos išvalyti, reikia „šluotos“ — žaliose (nevirtose) vaisiuose ir daržovėse esančios celiuliozės (morkose, ridikuose, moliūguose, cukinijose, petražolėse ir kitose daržovėse). “Šluotos“ produktų lėkštėje jų turėtų būti du trečdaliai.

„Vydūnas yra pasakęs, kad žmogus serga tik dėl to, kad nepaiso visatos dėsnių, todėl kiekvienam turi būti svarbu — dorovė, sąžinė, 10 Dievo įsakymų“, — sakė ponia Ksavera.

POREIKIS: „Pirmasis žmogaus poreikis yra šviesos ir aukščiausiosios energijos gavimas. Jis išlieka visą gyvenimą“, — sakė Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė, docentė bei sveiko gyvenimo propaguotoja Ksavera Vaištarienė.

 

PATARIMAS: Ksavera Vaišatrienė sakė, kad jei mityba tarnaus tik pilvui prikimšti, šlubuos sveikata.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.