Naujausios
Kasmet gripo sezonas prasideda vėlyvą rudenį ir tęsiasi iki pavasario, todėl svarbu iš anksto žinoti, kaip atpažinti ligą, kada kreiptis į gydytoją ir kokios priemonės padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.
Pagrindiniai gripo simptomai
Gripo pradžia dažniausiai būna staigi. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, o po kelių valandų – jau patirti stiprius simptomus. Dažniausi jų:
• aukšta temperatūra (38–40 °C),
• stiprus silpnumas ir nuovargis,
• galvos, raumenų ir sąnarių skausmai,
• šaltkrėtis,
• sausas kosulys,
• gerklės skausmas,
• sloga (ne visada).
Skirtingai nei peršalimas, gripas retai prasideda palaipsniui. Dėl to svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą ir imtis tinkamų veiksmų.
Gripo komplikacijos ir rizikos grupės
Nors daugeliu atvejų gripas praeina per 7–10 dienų, kai kuriems pacientams jis gali sukelti rimtų komplikacijų. Tarp jų – plaučių uždegimas, sinusitas, ausų infekcijos, širdies ar lėtinių ligų paūmėjimas.
Didžiausia komplikacijų rizika kyla:
• vyresniems nei 65 metų asmenims,
• vaikams iki 5 metų,
• nėščiosioms,
• žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies, kvėpavimo ar imuninės sistemos ligomis.
Šių grupių asmenims ypač svarbu stebėti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją.
Gripo gydymas: poilsis ir medikamentai
Gripo gydymas dažniausiai yra simptominis – orientuotas į savijautos gerinimą ir komplikacijų prevenciją. Rekomenduojama:
• ilsėtis ir vengti fizinio krūvio,
• gerti pakankamai skysčių,
• vartoti temperatūrą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus,
• laikytis gydytojo rekomendacijų.
Tam tikrais atvejais, ypač esant sunkesnei ligos eigai ar rizikos veiksniams, gydytojas gali skirti antivirusinius vaistus. Šiandien dalis sveikatos paslaugų yra prieinamos nuotoliniu būdu, o tokios platformos kaip uHealth leidžia pacientams gauti gydytojo įvertinimą neišeinant iš namų. Tęsiant gydymą ar esant aiškiems simptomams, gali būti aktualus ir receptinių vaistų išrašymas nuotoliniu formatu, kai gydytojas, remdamasis pateikta informacija, įvertina paciento būklę ir ligos eigą be papildomo vizito.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad savarankiškas gydymasis ar receptinių vaistų vartojimas be gydytojo konsultacijos gali būti pavojingas, todėl net ir nuotolinės paslaugos turėtų būti naudojamos atsakingai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors lengvesniais atvejais gripą galima gydyti namuose, yra situacijų, kai būtina profesionali medicininė pagalba. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
• temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3–4 dienas,
• pasunkėja kvėpavimas,
• atsiranda stiprus krūtinės skausmas,
• būklė staiga pablogėja po laikino pagerėjimo,
• serga mažas vaikas ar rizikos grupės asmuo.
Tokiais atvejais delsti nereikia, nes laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Efektyviausia gripo prevencijos priemonė – kasmetinė vakcinacija. Ji ypač rekomenduojama rizikos grupėms, tačiau naudinga ir kitiems gyventojams, siekiant sumažinti ligos plitimą.
Papildomos apsaugos priemonės:
• dažnas rankų plovimas,
• vėdinamos patalpos,
• vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis,
• kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis,
• stiprinamas imunitetas.
Šios priemonės ne tik padeda išvengti gripo, bet ir mažina kitų virusinių infekcijų riziką.
Subalansuotas požiūris į gydymą
Gripas išlieka rimta sezonine liga, kurios nereikėtų nuvertinti. Nors šiuolaikinė medicina ir technologijos suteikia daugiau galimybių greičiau gauti informaciją ar paslaugas, svarbiausia išlieka atsakingas požiūris į savo sveikatą.
Laiku atpažinti simptomai, tinkamas poilsis, gydytojo rekomendacijų laikymasis ir prevencinės priemonės padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir sumažinti gripo plitimą visuomenėje.
Užs. Nr. 588378