
Naujausios
Reikia norėti pasveikti
"Jeigu senovėje sakydavo, kad pirmiausiai gydo žodis, tada – žolė, vėliau – vaistas ir galiausiai – peilis, tai dabar yra atvirkščiai. Žmogus į žoleles ir gydantį žodį atsigręžia tik tada, kai nebepadeda peilis ir vaistai", – sakė žolininkas.
M. Lasinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuris nenori pasveikti, nenori keisti gyvenimo būdo, niekas nepadės – nei žolelės, nei vaistai.
"Ateina žmogus ir skundžiasi, kad negali tris kartus per dieną gerti kavos su šokoladu tuščiu skrandžiu, klausia, gal galiu padėti. Tai gal tu mažiau gerk kavos? Ne, žmogus nenori keisti įpročio. Arba skundžiasi, kad blogai jaučiasi nakčiai tris cepelinus suvalgęs, rūgštys kyla. Tai gal neprisivalgyk nakčiai? Ne, kitaip negaliu", – pasakojo žolininkas.
Pasak M. Lasinsko, mityba labai svarbu sveikatai, tačiau nereikia perlenkti lazdos. Svečias pasidalijo savo žaliavalgystės patirtimi. Vasarą ir rudens pradžioje, kol šeimos daržuose, soduose buvo gausu vaisių, daržovių, salotų, žolelių, laikytis naujos mitybos buvo gana nesudėtinga, tačiau vėliau, kai produktus pradėjo pirktis iš prekybos centrų, kur vaisiai ir daržovės atkeliauja iš stambių ūkių, naudojančių įvairius pesticidus, herbicidus ir kitas medžiagas, sako, baisu ir pagalvoti, kokie jiedu su žmona buvę sveikuoliai.
Taigi, žolininko įsitikinimu, norint būti sveiku žaliavalgiu, turi būti turtingas, kad galėtum pirktis vaisius, daržoves, riešutus iš ekologinių ūkių. Visgi vasarą, rudenį, jeigu yra galimybė patiems užsiauginti vaisių ir daržovių, žaliavalgiu verta pabūti.
Taip pat labai svarbu fizinis aktyvumas. Jeigu žmogus visą dieną praleidžia sėdėdamas prie kompiuterio, televizoriaus, nereikia stebėtis, kad pradeda šlubuoti sveikata.
Trys žoliavimo taisyklės
Norintiems gydytis vaistažolėmis, žolininkas pataria pasidomėti, kokios vaistažolės ką gydo, kada yra renkamos, kaip džiovinamos ar fermentuojamos. Bene didžiausias Lietuvoje išleistas augalų atlasas yra Kęstučio Kazimiero Vilkonio knyga "Lietuvos žaliasis rūbas". Yra ir daugiau išleista knygų apie vaistažoles, naudingus augalus. Informacijos gausu ir internete, tik reikia mokėti atsirinkti.
Pats M. Lasinskas yra išleidęs knygą "Vaikai vaistažolių pasaulyje", kurioje galima rasti ir kai kurių augalų aprašymų, ir vaistažolių rinkimo kalendorių, ir arbatų receptų, ir net pasakų.
Žolininkas pasidalijo trimis žoliavimo taisyklėmis. "Senoliai sakydavo, jei nesivadovausi tomis taisyklėmis, tai susirinksi ne maistą, o nuodą", – sakė M. Lasinskas.
Pirmoji taisyklė: prieš eidamas rinkti žolelių žmogus turi tinkamai nusiteikti, susikaupti, pasiruošti. Pasak žolininko, seniau ir pasimelsdavo, pagiedodavo prieš žoliaujant, su niekuo nesikalbėdavo iš ryto. Taip pat svarbu eiti gerai nusiteikus.
Antroji taisyklė: privalu padėkoti gamtai, augalams ir medžiams, kurie savo dovanomis dalijasi su žmogumi. M. Lasinskas sako, kad geriausia padėka gamtai – surinkti šiukšles, kurių pievose ir miškuose tikrai nestinga.
Trečioji taisyklė: neskinti, nerauti visų žolelių be atodairos. Pagal nerašytą taisyklę žmogui priklauso vienas ketvirtadalis: tris žoleles nuskynei, devynias palik.
Žolelės renkamos 11–12 valandą, kai jau nėra rasos. Džiovinamos sausoje, gerai vėdinamoje, pavėsingoje vietoje. Užplikytos žolelės uždengiamos ir kurį laiką palaikomos. Geriamos pusvalandis, valanda prieš valgį arba dvi valandos po valgio.
Žolininkas sakė dažnai sulaukiantis klausimų, kokiais kiekiais, kaip dažnai vartoti vaistažoles. Vieno recepto nėra. Vienų vaistažolių (smulkintų) suaugusiam žmogui per dieną reikės dviejų šaukštų, kitų (pavyzdžiui, pelyno) – vos pusės šaukštelio stiklinei vandens. Vaistažolių kiekis priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Mažam ir senam žmogui reikės kur kas mažesnio kiekio.
Pasak M. Lasinsko, žmonės dažnai nusivilia vaistažolėmis, nes įsivaizduoja, kad jos turi taip pat greitai padėti kaip tabletė.
"Geriu jau dvi dienas ir nepadeda", – dažnas skundas, kurį tenka išgirsti žolininkui. Jeigu liga įsisenėjusi, ji per vieną dieną nedings. Žolelės veikia, bet jų arbatą reikia gerti ilgai. Pavyzdžiui, 7 dienas geri, dvi dienos – pertrauka, po mėnesio – dviejų savaičių pertrauka, arba 21 dieną geri, 7 dienų pertrauka. Vaistažoles reikia vartoti du tris mėnesius.
Pasak žolininko, dar svarbu žinoti, kad vaistažolės plikomos tris kartus. Antrą kartą vandens pilama trečdaliu mažiau, trečią kartą – dar trečdaliu mažiau. Nuosėdas naudinga suvalgyti.
Vaistažolės veikia ne tik savo savybėmis, bet ir spalva, kvapu, išvaizda. Renkantis vaistažoles žolininkas pataria kartais vadovautis ir intuicija.
Gydomosios augalų savybės
Pasak M. Lasinsko, jau vaikas turėtų žinoti, kad skrandžio draugas yra raudonėlis.
Raudonėliai pražysta liepą, auga sausose pievose, miškų laukymėse, kirtavietėse, pamiškėse. Jų galima užsiauginti ir patiems.
Pelynas (metėlis, kartusis kietis) gerina virškinimą, mažina pykinimą, gerina apetitą, padeda kovoti su organizmo parazitais ir net alkoholizmu. Pelynas yra kartus, tad arbatą žolininkas pataria gerti atšaldytą. Žydinčios pelyno viršūnės su lapais pjaunamos liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Turintiems antsvorio žmonėms pagelbės kiaulpienės (žiedai, jauni lapeliai). Jos skatina medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kepenų veiklą.
Vasarą pravartu pasirūpinti šeivamedžio žiedų. Tai puikus vaistas nuo gripo, peršalimo. Šeivamedžio uogos – taip pat naudingos. Svarbu rinkti jau gerai prinokusias, nes pusžalės laisvina vidurius.
Prasidėjus peršalimo sezonui geriausias aspirino pakaitalas – blindžių, karklų, gluosnių "kačiukų" arba lapelių arbata. "Kačiukų" arbatą mielai gers ir vaikai.
Neretai vasarą tenka nusvilti saulėje. Geriausias vaistas paraudusiai, perštinčiai odai – jaunų liepos šakelių žievės nuoviras (virti reikia ne ant atviros liepsnos, o karšto vandens vonelėje). Atvėsinto nuoviro kompresai dedami ant nudegusių vietų.
Puikus vaistas nuo daugelio ligų yra gaurometis. Jis ir nervus ramina, ir padidėjusį rūgštingumą mažina (ypač gerai veikia kartu su svilarože), taip pat yra natūralus antibiotikas. Gaurometis skinamas žydėjimo metu (birželio–rugsėjo mėn.), jeigu žiedai jau peržydėję, skinami tik lapeliai.
Tonizuojančios, arba džiaugsmo, arbatos galima pasigaminti iš jonažolių, juozažolių, kraujažolių, raudonėlių, gauromečio, pušų pumpurų ar jaunų spyglių.
"Mišiniai veikia efektyviau, bet juos reikia mokėti sudaryti. Jeigu baiminatės, kad nepavyks, rinkitės vieną ar porą augalų", – patarė žolininkas.
Geriau užmigti padės melisų, mėtų, ramunėlių, medetkų, levandų, avižų žolės, sukatžolės, valerijonų, apynių ir amalo arbata. M. Lasinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš miegą svarbu ne tik arbatos atsigerti, bet ir gerai išvėdinti kambarį, ramiai pasivaikščioti.
Pasak žolininko, kartais net ir arbatos nereikia virti norint pasisemti iš augalų sveikatos. Dviejų valandų pasivaikščiojimas po pušyną, eglyną ar kadagyną pakels nuotaiką, padės nurimti ir geriau išsimiegoti. Tiesa, tiems, kam aukštas kraujo spaudimas, pavasarį ir vasarą pušyne nereikėtų užsibūti.
M. Lasinskas sakė, kad klasikinė medicina, be abejo, gelbsti, tačiau ten, kur galima apsieiti be vaistų, vertėtų rinktis žoleles – bus ir sveikiau, ir pigiau.
Ateina žmogus ir skundžiasi, kad negali tris kartus per dieną gerti kavos su šokoladu ant tuščio skrandžio, klausia, gal galiu padėti. Tai gal tu mažiau gerk kavos?
Reklama: vitaminai odai
