Naujausios
Epilepsiją sustabdo atidus gydymas
Neurologai tikina, kad epilepsija — vienas dažniausių neurologinių susirgimų. Pasaulyje, sergančiųjų skaičiuojama per 50 milijonų. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis sako, kad Šiauliuose serga apie 1200 žmonių, tačiau vartojant naujausius medikamentus liga atsitraukia.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Rizika susirgti yra visiems
Epilepsija — tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolius medikai įvardija kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.
„Serga įvairaus amžiaus žmonių — dažniausiai vaikai ir pagyvenę. Pastebėta, kad kai kurios epilepsijos formos dažniausiai pasireiškia vaikystėje, kitos šios ligos formos atsiranda jau brandžiame amžiuje po traumų, alkoholio naudojimo, ir kitų veiksnių“, — sakė gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis.
Pasak mediko, ligos atsiradimo priežasčių yra nemažai: genetinis, paveldimumas, įgytos po meningito, encefalito, infekcijų, galvos traumų, taip pat nemažai dar neišaiškintų priežasčių. Gydytojas patikino, kad nuo šios ligos nesame nė vienas neapsaugotas ir rizikos susirgti turi visi žmonės.
„Jei epilepsija serga mama ar tėvas, nebūtinai šia liga susirgs ir jų vaikas. Iššaukti ligą gali didelis emocinis krūvis, nemiga, pervargimai, ypač alkoholis“, — pasakojo neurologas.
Stebi šeimos gydytojas
„Ligoniai vartoja vaistus labai ilgai, kartais visą gyvenimą, todėl ne tik vaisto parinkimas, bet ir ligonio būklės stebėjimas reikalauja didelės gydytojo atsakomybės“, — sakė A. Lukošaitis.
Pagrindinis gydymo tikslas, pasak neurologo, yra pilna priepuolių kontrolė, sumažinant nepageidaujamas reakcijas ir užtikrinant gerą ligonio gyvenimo kokybę.
Gydytojas neurologas, ištyręs ligonius ir paskyręs gydymą, neturi galimybės ilgesnį laiką stebėti ligonio, įvertinti gydymo efektyvumą ar koreguoti gydymą, įvertinant pašalinius vaisto poveikius. Pagal Epilepsijos diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto metodiką, neurologo paskirtą gydymą tęsia šeimos gydytojas.
„Nėra galimybės sekti visų pacientų ligos eigos. Medikamentai šiais laikais geri, aišku, dar negalime išgauti šimtaprocentinio efekto, kad priepuolius pavyktų nutraukti visiems ligoniams, tačiau jau galime daug pasiekti. Tik dėl biurokratinių trukdžių į šalį negalima įvežti geresnių vaistų“, — sakė gydytojas neurologas.
Liga jau nebe paslaptis
Pasak gydytojo, idealus vaistas nuo epilepsijos turi būti ne tik efektyvus, bet ir saugus bei paprastas ligoniui vartoti. Vaistus reikia vartoti kasdien nustatytu laiku ir pakankamomis dozėmis — tik tuomet galima tikėtis, kad vaistai saugos nuo priepuolių, net jei jų ir nebūna.
Nereguliariai, nepakankamomis dozėmis ar kitaip netinkamai vartojami vaistai nesaugo smegenų nuo priepuolių, todėl be gydytojo pritarimo savavališkai negalima keisti nustatyto gydymo režimo.
„Ilgą laiką buvo galvojama, kad epilepsija — psichinis susirgimas, šeimose tai buvo didžiausia paslaptis. Tai ne tiesa. Kiekvienas turime žinoti, kaip padėti šia liga sergančiam žmogui priepuolio metu. Ne visi jaučia priepuolio pradžią, žmogus gali staiga kristi be sąmonės“, — perspėjo neurologas.
Požiūris keičiasi
Ligonio ir jo artimųjų požiūris į diagnozę, jos pripažinimas ir ligos esmės supratimas, pasak A. Lukošaičio, gali neabejotinai pagerinti ligonio gyvenimo kokybę. Svarbu, kad ligonis ir jo artimieji pritartų ilgalaikiam gydymui ir sąmoningai dalyvautų gydant, registruotų priepuolius bei vaisto nepageidaujamus poveikius, pildydami priepuolių dienyną.
„Jei priepuoliai atsitinka vienas po kito, reikia kviesti greitąją. Jei ištinka vienas priepuolis, nereikia kaišioti šaukštų į burną, tiesiog — pasirūpinti, kad ligonis nenusižalotų griūdamas“, — sakė gydytojas.
Neurologas tikina, kad sergant epilepsija žmonės gyvena normalų gyvenimą, tik pasisaugo: nelipa aukštai, nesimaudo vieni vandens telkiniuose, nedirba sunkių darbų, negali pervargti.
Ligoniai bei jų artimieji turėtų ne tik esant neaiškumams, bet ir profilaktiškai dažniau kreiptis konsultacijai pas savo šeimos gydytoją ar pas specialistus.
„Požiūris visuomenėje po truputį keičiasi, sergantieji epilepsija jau gali įsidarbinti. Nuosekliai gydant medikamentais, galima ir pasveikti. Daug yra ligonių, kurie pasveiko“, — sakė neurologas A. Lukošaitis.
Patarimai sergančiųjų artimiesiems:
Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, pabandykite jį prilaikyti, patraukite aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais galima susižaloti. Pasibaigus priepuoliui, patikrinkite, ar asmuo normaliai kvėpuoja.
Nepalikite ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.
Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pirmą kartą jus ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai.
Veskite priepuolių dienyną — kaip tai daryti, parodys gydytojas. Tuomet jūsų gydytojui bus lengviau koreguoti gydymą.
Jei sergate epilepsija ir ketinate pastoti, iš anksto apie tai pasitarkite su savo neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais nuo epilepsijos.
Jei sergate epilepsija, venkite potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudykite vonioje ar kitame vandens telkinyje vieni; nebūkite vieni ir nedirbkite aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; jums netinkamas darbas naktimis.
Dėl galimybės vairuoti pasitarkite su gydytoju. Įvairiose šalyse nuostatos dėl vairavimo, sergant epilepsija, skiriasi.
PERSPEKTYVA: „Jei epilepsija nuosekliai gydoma — galima pasveikti“, — sakė gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis.
Jono TAMULIO nuotr.
LIGA: Manoma, kad epilepsija sirgo karvedys Napoleonas Bonapartas, dailininkas Van Gogas, išradėjas Alfredas Nobelis ir kiti garsūs pasaulyje žmonės.
Redakcijos archyvo nuotr.