Naujausios
Donorai gelbsti gyvybes
Šiaulietė Egidija Žiedaitė tapo kaulų čiulpų donore. Moteris džiaugiasi, kad savo apsisprendimu išgelbės kitam žmogui gyvybęi. Kraujo banko duomenimis, per beveik ketveris mėnesius donorais tapo 44 šiauliečiai.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Į misija su bendradarbėmis
Egidija kaulų čiulpų donore tapti paskatino bendradarbės vyro kraujo liga. Sunki liga abejingais nepaliko ir kitų kartu dirbančių žmonių. Akcinės bendrovės „Šiaulių banko“ darbuotojai norėdami pagelbėti kraujo liga sergančiam kolegai, pasiryžo tapti kaulų čiulpų donorais, tačiau Šiauliuose tada dar nebuvo galima užsiregistruoti šiai procedūrai.
„Klausinėjome, kur galėtume tapti donorais, tačiau visi nurodydavo tik Vilniaus gydyklas“, — pasakojo E. Žiedaitė.
Prieš kelis mėnesius banko darbuotojai išgirdo apie galimybę tapti kaulų čiulpų donorais ir Šiauliuose. Į Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banką prieš dvi savaites išvyko septynios drąsiausiosios.
„Neabejojome, kad reikėtų tapti donorėmis. Donorystė turėtų tapti savaime suprantamu dalyku“, — sakė Egidija, pridūrusi, kad į Šiaulių banką kas tris mėnesius kviečiami medikai neatlygintinai imti kraujo. Neatlygintinų kraujo donorų suskaičiuota per 20 žmonių.
Kalbos skatina baimę
„Nė trupučio neskaudėjo“, — šypsodamasi patikino donorė, pasakodama apie Kraujo banke patirtą procedūrą. Procedūra neužtruko: atsakiusios į pateiktos anketos klausimus, kaulų čiulpų donorės pasiruošė duoti kraujo.
„Kai nusprendžiau tapti donore, ieškojau informacijos internete apie tai, kas yra kaulų čiulpai, kokia jų funkcija organizme, kiek jie reikalingi žmogui, ar nepavojingas paėmimas. Informacijos buvo pakankamai, nusiraminau“, — prisipažino Egidija.
Ji supranta, kad jei kaulų čiulpų banke jos čiulpai tiks ligoniui, ji turės pasiryžti ištverti 6 valandų procedūrą. Jos manymu, didžiausia laimė, jei ji galės išgelbėti ne tik gyvybę sergančiam žmogui.
Pagalba ligoniams
Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja, gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė sakė, kad nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kai Šiauliuose pradėti registruoti kaulų čiulpų donorai, sutikimus tapti donorais parašė 44 žmonės.
„Kiek žmonių iš jų taps realiai donorais — nėra aišku. Tačiau aktyvumas tikrai nemažas. Kiekvieną savaitę ateina žmonių: kolektyviai, po vieną. Dažniausiai pasiskaito apie tokią galimybę internete ar spaudoje, — sakė gydytoja. — Dar daug mitų. Žmonės galvoja, kad bus imami patys kaulų čiulpai, bus duriama į kaulą ar kažkas panašaus. Nieko panašaus.“
Jos žodžiais, labai sunku atrasti tinkamą kaulų čiulpų donorą, todėl būtinas kuo gausesnis donorų bankas. Minėtų 44 donorų kaulų čiulpai gali būti ir nepanaudoti.
Gydytoja pasakoja, kad kraujas yra gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje — kaulų čiulpuose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat — visą gyvenimą.
„Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles. Tada reikia skubiai pradėti gydymą. Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas chemoterapija, imunoterapija. Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimas“, — pasakojo N. Mikalauskienė.
Donoro paieškos ilgos
Medikai tinkamo donoro pradeda ieškoti tarp šeimos narių. Tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 procentų. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Gydytoja apgailestauja, kad kartais net iš 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo.
Kaulų čiulpų paėmimo procedūra atliekama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Donoras gali pasirinkti, ar duoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų. Jei medikai ims iš kraujo, donorui 5— 6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas galima būtų surinkti.
„Penktą dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš donoro rankų venų naudojant specialų aparatą. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas“, — sakė gydytoja.
Pasak medikės, surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui. Jo laukia varginantis ir ilgas gydymas, tačiau tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį.
PRAVARTU ŽINOTI
Užsiregistruoti negiminingų kaulų čiulpų donorų registre galima Šiaulių apskrities ligoninėje, taip pat ši registracija vykdoma šešiuose Lietuvos gydymo įstaigose. Kaulų čiulpų donorystė yra neatlygintina.
Ligoninėje iš asmens, įvedus adatą į veną, bus paimta trys mėgintuvėliai po 3 mililitrus kraujo. Paimti mėginiai ir užpildyti dokumentai siunčiami į Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą, kuriame bus atlikti išsamūs kraujo mėginių tyrimai ir potencialus donoras įtrauktas į kaulų čiulpų donorų registrą.
Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 45 metų. Nustačius, kad reikia būtent tokių duomenų, potencialaus donoro būtų ieškoma, būtų atliekami jo sveikatos tyrimai ir sprendžiama, ar šis asmuo konkrečiu atveju gali būti kaulų čiulpų donoras.
Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis), sifiliu, ŽIV, hepatito B arba C virusu.
MINTIS: „Donorystė turėtų tapti savaime suprantamu dalyku“, — mano šiaulietė Egidija Žiedaitė.
SPENDIMAS: Šiaulietė Egidija Žiedaitė kaulų čiulpų donore tapo neabejodama.
KILNUMAS: „Donorais tampa dėl kilnios idėjos — padėti sunkiai sergantiems“, — sakė Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja, gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė.
Jono TAMULIO nuotr.