Donorą skatina noras padėti

Donorą skatina noras padėti

Donorą skatina noras padėti

28-erių šiaulietis dėstytojas Donatas Daugirdas Koge mieste (Danijoje) dalyvavo Europos šalių neatlygintinos donorystės jaunųjų donorų forume. Daugiau nei 10 kartų neatlygintinai kraujo davęs vyras, pabendravęs su kitų šalių savanoriais, įsitikino: Lietuvoje dar nėra susiklosčiusios donorystės tradicijos.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

„Donoro amžius neturėtų būti svarbus“

Donatas apgailestavo, kad forumas, kuriame jis dalyvavo, skirtas tik jauniems, iki 30 metų donorams ir savanoriams, raginantiems kitus duoti kraują. Užsienio šalių patirtis rodo, kad didžioji donorų dalis — būtent jauni, iki 30 metų žmonės, todėl jiems skiriamas didžiausias dėmesys.

Azerbaidžane, Armėnijoje, Rusijoje, Baltarusijoje veikia donorų klubai „25“, vienijantys iki 25 metų žmones, kurie iki minėto amžiaus turėtų duoti kraujo 25 kartus.

Islandijos, Prancūzijos, Italijos jaunieji donorai, dalyvavę forume, nesuprato Donato troškimo ir ateityje būti donoru — aktyvistu: „Jiems svarbu turėti kažkokios donorų organizacijos ženkliuką, įrodantį, kad jie neatlygintinai dirba kraujo donorų asociacijoje, būdami jaunesni nei 30 metų. Man žymiai svarbesnė atrodo nuolatinė veikla.“

Forume dalyvavo per 80 donorų iš daugiau nei 20 valstybių, tarp kurių ir Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Brazilija, Marokas, Kosovas, Kuveitas, Rusija. Lietuvai atstovavo 6 donorai, Donatas — vienintelis iš Šiaulių krašto. Tarp dalyvių užvirė karšta diskusija dėl atlygintinos ir neatlygintinos donorystės.

Mokama/nemokama donorystė

Anot Donato, vienintelė forume dalyvavusi valstybė, kurioje galima rinktis tarp mokamos ir nemokamos donorystės, — Baltarusija. Tai sukėlė kitų šalių donorų nepasitenkinimą, esą perkant kraują, atsiranda galimybių juo prekiauti.

Lietuvoje donorystė yra neatlygintina, donorams išmokama tik piniginė kompensacija už atvykimą duoti kraujo (sugaištą laiką, lėšas, išleistas transportui ir panašiai). Danijoje donorystė yra absoliučiai neatlygintina, savanoriams donorams net neteikiami puodeliai, šokoladukai, ženkliukai ar kitos padėkos smulkmenos.

„Latvijoje iki sunkmečio buvo skiriamos didžiulės lėšos savanoriams donorams pritraukti. Dabar, nutraukus finansaviąm, savanorių donorų trūksta. Taigi, kyla klausimas: kas geriau — pirkti kraują iš Afrikos, kurioje 50 procentų kraujo tiesiog utilizuojama, nes neatitinka medicininių reikalavimų, ar kažkiek mokėti savo žmonėms? — savrstė Donatas. — Manau, kad lietuvaičių sąmoningumui išugdyti bent iš pradžių donorystė šiek tiek turėtų būti atlygintina. Tikiu, kad po penkerių metų galėtume pereiti ir prie absoliučiai neatlygintinos donorystės“.

Trūksta informacijos ir pavyzdžių

Donato žodžiais, Lietuvoje donorystei trūksta reklamos: „Žmonės mažai žino, kad donorystė nėra pavojinga jų sveikatai, nežino, kur jie turi kreiptis, norėdami duoti kraujo. O būti donoru net apsimoka. Pavyzdžiui, aš esu apsidraudęs gyvybės draudimu. Prieš apsidrausdamas turėjau pristatyti pažymą apie savo sveikatos būklę. Tokie tyrimai man būtų kainavę apie 300 litų, tačiau juos man jau buvo atlikę donorystės centre. Beje, per 40 kartų kraują davusiems donorams priklauso pensija“.

Donatą tapti donoru paskatino nusipelniusio donoro lietuvių kalbos mokytojo Jurgio Rimvydo Žuklijos pavyzdys.

Pirmą kartą davusiems kraują piniginė kompensacija nėra mokama, tačiau Donatas jos atsisakė kraujo atvykęs duoti antrą, trečią ir visus kitus kartus: „Gėda imti pinigus už tai, kad padedi kitiems. Donoras, duodamas kraują už atlygį, pateikia jį kaip prekę, o neatlygintinai kraują aukojančio donoro motyvai yra nesavanaudiška pagalba, humaniškumas ir altruizmas“.

(lentele)

Šiaulių krašto donorai

Penkiems Šiaulių krašto donorams, neatlygintinai kraujo davusiems 30 kartų, suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio donoro vardas. Juo nusipelnė Vladimir Abramov, Algirdas Dailidonis, Kęstutis Gascevičius, Vidas Kriščiūnas ir Jurgis Rimvydas Žuklija. Lietuvos Respublikos donorystės žymūno vardas suteiktas Šiaulių krašto donorams, davusiam neatlygintinai kraujo 20 kartų. Tai Artūras Ališauskas, Arūnas Bagdonas, Danguolė Baktienė, Bronislavas Garalevičius, Gintas Indrišiūnas, Algimantas Ivaškevičius, Egidijus Jagris, Danutė Jankauskienė, Tautvilis Juodvalkis, Vitas Kelmelis, Artūras Labuckas, Richardas Lebedis, Saulius Liučvaikis, Marius Remeika, Mindaugas Šapauskas, Sigitas Šveckus, Diana Vilaikytė ir Augenijus Vilmanas. Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimams pristatyta dar 10 donorų.

DĖSTYTOJAS: Studentams dėstytojas Donatas Daugirdas sako, kad gali būti vienintelis pasiteisinimas dėl neatnešto laboratorinio darbo — pažyma, kad tądien neatlygintinai davei kraujo. „Kažkodėl iki šiol studentai galvoja, kad aš juokauju“, — šypsosi daugiau nei 10 kartų kraują neatlygintinai davęs vyras.

Jono TAMULIO nuotr.

KRAUJAS: Kraujo banke Kopenhagoje. Danijoje kraujo donorystė yra pilnai neatlygintina, tačiau kraujo čia netrūksta.

Donato Daugirdo nuotr.