Naujausios
Depresija po gimdymo atima motinystės džiaugsmą
Po gimdymo septynias iš dešimties moterų gali apimti pogimdinė depresija. Psichologų teigimu, pagalba moterims būtina, nes nukentės ne tik naujagimis, šeima, į gilią depresiją panirusios moterys ryžtasi nutraukti gyvenimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Motinystės liūdesio gniaužiamos
Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikoje su nėščiosiomis bei kūdikių susilaukusiomis moterimis bendrauja psichologė Inga Drupienė. Psichologo kabinetas — naujiena ne tik Šiaulių, bet ir šalies gimdymo namuose. Specialistai tikina, kad moterys labai dažnai yra kamuojamos pogimdinės depresijos, tačiau liūdniausia, kad nedaugelis išdrįsta tai pripažinti ir ieškoti pagalbos.
Inga Drupienė pasakoja, kad gimdymo namuose moterys būna tris paras, per tokį laiką sudėtinga įžvelgti atsirandančią depresiją, todėl su moterimis kalbamasi apie simptomus bei raginama nenumoti ranka į nuotaikų svyravimus ir užsisklendimą.
„Mokslininkai pogimdinę depresiją vadina motinystės liūdesiu. Ji pasireiškia maždaug 7 iš 10 pagimdžiusių moterų. Ašaros plūsta dėl menkiausios priežasties, moteris jaučiasi pavargusi, liūdna, viskuo nepatenkinta, irzli. Baiminasi dėl kūdikio sveikatos ir gyvybės, perdėtai juo rūpinasi“, — pasakojo psichologė.
Blogiausiai pradedama jaustis su kūdikiu grįžus namo. Pasikeitus aplinkai moteris pajunta nesaugumą, namai tampa tarsi kiti — atsiranda naujas šeimos narys, reikia iš naujo prisitaikyti, moteris grįžta kita — jau mama.
Depresija — ne liūdesys
I. Drupienė teigia, kad depresija — tai būsena, kai žmogus ilgą laiką nuolat „maudosi“ negatyviose emocijose, jaučiasi be galo nelaimingas, niekuo nesidžiaugia. Tačiau kartais depresija painiojama su liūdesiu.
„Skirtingai nei liūdesį, depresiją lydi nepraeinantys ir net stiprėjantys kaltės, menkavertiškumo jausmai. Manoma, kad moterys du kartus dažniau kenčia nuo depresijos nei vyrai“, — sakė psichologė.
Pasak specialistės, depresija nėštumo metu, po gimdymo ir menopauzės laikotarpiu stebima dažniau, nei kitais moters gyvenimo momentais.
Pogimdinė depresija gali reikštis tiek trumpalaikiais epizodais, tiek pastovia būsena. Silpna arba vidutinio stiprumo depresija kartais praeina savaime. Po gimdymo kiekvienos moters organizme keičiasi hormonų balansas. Teigiama, kad tai gali būti pogimdyminės depresijos atsiradimo priežastis.
Organizmo reakcija
„Depresijos pradžia ir sunkumo laipsnis priklauso ne nuo to, kaip smarkiai keičiasi hormonų būsena, o nuo to, kaip moters organizmas reaguoja į šį procesą“, — pasakoja I. Drupienė.
Pasak psichologės, jei moteris prieš menstruacijas būdavo dirglesnė, sunkiai valdydavo emocijas, ašarodavo arba užsidarydavo, tapdavo neveikli, pikta, — jai reikėtų atidžiau stebėti savo savijautą. Svarbus ir polinkis į depresiją pirmojo nėštumo trimestro metu.
Pogimdinės depresijos tikimybė šiek tiek didesnė ilgai nepastojusioms arba turėjusioms nevaisingumo problemų moterims.
„Pogimdinė depresija pasireiškia pernelyg dideliu nerimu dėl kūdikio sveikatos arba atvirkščiai — sumažėjusiu domėjimusi juo. Mama neranda aukso vidurio, atrodo, kad visur aplinkui tyko tik pavojai“, — pasakojo psichologė.
Depresijos apimtų moterų simptomus gali pastebėti artimieji: paniškai neprileidžia artimų žmonių, yra baimė dėl vaiko, dėl savęs, persekioja įkyrios mintys, kad kūdikis gali susirgti, numirti, malonumai jai atrodo neleistini — netraukia seksualiniai santykiai, išvykos, bendravimas. Gali atsirasti įkyrios mintys, veiksmai — dažnas rankų plovimas, vaiko supimas, suvokia save kaip niekam tikusią motiną, jaučiasi menkavertė, silpna, neveiksni, kalta.
„Visi šie simptomai neturėtų tęstis ilgiau kaip pusę mėnesio. Jeigu tai nesibaigia, rekomenduojama kreiptis į medikus“, — patikino psichologė.
Blogėja sveikata ir santykiai
Psichologės teigimu, maždaug 1 iš 5 tokių moterų išsivysto didžioji pogimdyminė depresija, kurią lydi didžiulis nerimas, baimės, būna vegetaciniai simptomai: galvos svaigimas, galvos skausmai, pykinimas, širdies permušimai, atminties pablogėjimas, apsnūdimas, visiškas neveiklumas. Pasitaiko nekontroliuojamo verksmo priepuoliai, mintys apie savižudybę, svorio ir apetito sutrikimai.
„Lengvesnės formos depresija gali tęstis nuo 1 iki 7 mėnesių. Kartais depresija gali pereiti į pogimdyminę psichozę. Sutrinka elgesys, emocijos, pasitaiko kliedesiai ir haliucinacijos. Kyla pavojus moters ar kūdikio gyvybei. Tokiu atveju nedelsiant būtina hospitalizacija“, — pasakojo specialistė.
Pasak I. Drupienės, pogimdinė depresija neigiamai veikia mamos ir vaiko ankstyvuosius santykius ir raidą. Buvo tirta kūdikių, kurių mamoms diagnozuota pogimdyminė depresija, emocinė būklė. Paaiškėjo, kad sulaukę 9— 18 mėnesių mažyliai daug mažiau šypsojosi, mažai gugavo ir čiauškėjo, bandydami atkreipti motinų dėmesį.
Pogimdinė depresija veikia ne tik motinos būklę, šeimos tarpusavio santykius — negatyviai atsiliepia ir kūdikio raidai.
Ne motinos kaltė
Padėti depresijos apimtai moteriai galima pirmiausia atvirai pasikalbėjus su vienu artimiausių žmonių, vyrai taip pat turi priimti naują vaidmenį — tapti lygiaverčiu pagalbininku auginant kūdikį. Kūdikis neturi tapti depresijos auka.
Pasak specialistės, sudėtingu periodu geriau laikinai patikėti kūdikio priežiūrą tam, kuris nori ir gali duoti vaikui meilę ir nuoširdų rūpestį. Keletą savaičių kažkas kitas juo rūpinsis ir dovanos jam šilumą — išloš visi. Pagrindiniai ginklai prieš depresiją — fizinis aktyvumas ir gyvenimo malonumai.
„Depresija — ne mamos kaltė, o nelaimė, kai reikia pagalbos. Ir pagrindinė pagalba — fizinės ir emocinės būklės aktyvinimas. Jeigu tai pavyks, moteris pati greitai susidoros su depresija. Tačiau visa tai padės tik tuomet, jei ji nebus užsisklendusi bei rūpintis vaiku padės vyras“, — patikino psichologė I. Drupienė.
LYGYBĖ: „Šeimoje kūdikį auginti privalo abu sutuoktiniai — vienodai pasiskirstyti pareigas“, — sakė Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos psichologė Inga Drupienė.
Jono TAMULIO nuotr.
MOTINYSTĖ: Motinystės džiaugsmas — palaima, kurią patiria moteris, susilaukiusi kūdikio. Priešingi pojūčiai — motinystės liūdesys, taip medikų vadinama pogimdinė depresija.
ELTA nuotr.