Naujausios
Dėmesys nuo pirmojo dantuko
Ilona ŠNARIENĖ
Šiaulių odontologinės poliklinikos konsultacijų skyriaus vedėja Jurgita Zakarevičiūtė sako, kad daugėja vaikų, kuriems reikalinga ortodontinė pagalba. Bet tėveliai neretai delsia kreiptis į specialistą.
Kuo anksčiau, tuo lengviau
Gydytojos J. Zakarevičienės žodžiais, daugiausia anomalijos susiformuoja jau gimus, dantims bei žandikauliams augant ir vystantis. Kvėpavimas pro burną, piršto, liežuvio čiulpimas, netaisyklingas rijimas trikdo žandikaulių vystymąsi bei fiziologinio sukandimo formavimąsi.
„Tėveliams, kuriems trūksta žinių bei patirties, sudėtinga teisingai įvertinti ortodontinę situaciją burnoje. Tokius atvejus, kuriuos pastebėti geriausiai geba ortodontai, reikia nustatyti kuo anksčiau“, — sako medikė. Kreivi dantukai — ne vien estetinė problema, vėliau atsiranda rimtų sveikatos bėdų.
Dėl ankstyvojo ortodontinio gydymo sudėtingesni atvejai paverčiami lengvesniais, todėl vėlesnis ortodontinis gydymas nenuimamais aparatais (breketais/kabėmis) vidutiniškai sutrumpėja šešiais mėnesiais ar net vieneriais metais. Be to, paprastesnei situacijai gydyti reikalingos mažesnės lėšos.
Nukreipti turėtų pediatras
Pasak gydytojos, kreivai augančius, į priekį atsikišusius ir kitokių defektų turinčius vaiko dantukus, pirmas turėtų pastebėti pediatras, pas kurį vaikas lankosi.
„Pediatras vaiką siunčia pas gydytoją okulistą, kardiologą, ortopedą bei kitus gydytojus specialistus, neretai pamiršdamas gydytoją ortodontą, kurio darbo sritis — visų anatominių anomalijų, apimančių dantų padėties, dantų lankų ir žandikaulių deformacijas, šalinimas. Tokia patologija vienodai gali paliesti ir pieninius, ir nuolatinius dantukus, tad ortodonto pagalbos gali prireikti ir dešimtmečiui, ir dviejų ar trejų metukų vaikui“, — sako medikė.
Kartais mažiausiems pacientams pakanka tik specialisto stebėjimo, o kartais prireikia ir specialių medicininių priemonių. Gydymo būdo pasirinkimą lemia ne paciento amžius, o klinikinė būklė.
Ortodontinėmis plokštelėmis galima koreguoti tik nedidelius defektus. Vyresniems ortodontų pacientams — paaugliams, kai žandikaulio kaulas esti kur kas tvirtesnis, dantys lyginami fiksuotomis ortodontinėmis kabėmis — breketais.
Kietas maistas dantų negadina
Kad dantys būtų sveiki, o žandikauliai tvirti, vaikams būtina kramtyti.
„Dantų funkcija — kramtyti. Vaiko racione turi būti kuo daugiau natūralių, o ne termiškai apdorotų produktų“, — sako gydytoja J. Zakarevičiūtė ir pataria duoti mažiesiems graužti morkas, valgyti ne tik kotletukus, bet ir keptą ar virtą mėsytę.
Kai valgome labai minkštą maistą, dantys negali savaime apsivalyti, todėl greičiau susiformuoja mikrobinė dantų plėvelė, sudarydama sąlygas kauptis baltajam dantų apnašų sluoksniui bei maisto liekanoms ant dantų. Nuo rupaus kieto maisto dantys apsivalo savaime, gerėja dantenų audinių kraujotaka bei stiprinami dantenų raiščiai.
Vaikų dantys bus sveikesni, jeigu valgymą užbaigsime ne saldžiu desertu, bet žaliomis daržovėmis ar vaisiais.
Priežiūra — nuo pirmojo danties
Didžiausias mažųjų dantukų kaltininkas — „Buteliuko ėduonis“. Šios ligos priežastis yra ne tik buteliuko naudojimas. Iš esmės — tai naktinio maitinimo bėda. Vaikai, negalintys atprasti nuo čiulptuko, mėgsta vakare pasilepinti gerdami iš buteliuko pieną, sultis, saldų mišinėlį ar arbatą. Vaikui miegant, seilių burnoje išsiskiria nedaug, jis rečiau ryja, dantų paviršiai nepakankamai nuplaunami ir todėl susidarančios rūgštys negali būti efektingai nukenksmintos.
Dažniausiai ėduonis pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinius dantis iš lūpos pusės. Taip pat gali būti pažeisti ir viršutiniai pirmieji krūminiai ir iltiniai dantys. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys paprastai lieka sveiki. Negydomas ėduonis komplikuojasi danties nervo uždegimu (pulpitu), o vėliau ir periodonto audinių pažeidimu. Tai yra infekcijos židinių aplink dantų šaknis susidarymo priežastis. „Buteliuko ėduonis“ gali pasireikšti ir tiems mažyliams, kurie ilgai nenujunkomi ir maitinami krūtimi naktį.
Pigiausias gydytojas — dantų pasta ir šepetukas
Pasak J. Zakarevičiūtės nėra pastos, stebuklingai apsaugančios dantis. Vaikiškos dantų pastos skirstomos pagal amžiaus grupes: iki 2 metų, 2— 6 metų, nuo 6 metų. Pagrindinis jų skirtumas — fluoro kiekis. Tai labai svarbu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė galimybė, kad mažylis gali nuryti pastos — fluoras gali būti pavojingas. Todėl patiems mažiausiems vaikams skirtoje dantų pastoje iš viso neturi būti fluoro. Pastos ant šepetėlio reikėtų dėti vaiko mažojo pirštelio nago dydžio. Vaikams tėvai dantis turi valyti iki septynerių, aštuonerių metų, tol, kol jis pats sugebės parašyti pirmąjį žodį.
Mažųjų dantukams valyti tinkamiausias minkštas šepetėlis.
PATARIMAS: Šiaulių odontologinės poliklinikos konsultacijų skyriaus vedėja Jurgita Zakarevičiūtė sako, kad labai svarbu vaiką atvesti pas gydytoją ne tik tada, kada jam skauda, o apžiūrai: „Jūs turite apsilankyti pas odontologą, kai tik prasikalė pirmas dantukas. Kuo anksčiau nuvesite savo vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas turės gerus valymo įpročius visą gyvenimą. Burnos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis“.
Autorės nuotr.