Naujausios
Chirurgas iš Nikaragvos civilizacijos kaprizams nepasiduoda
Šiauliuose praėjusią savaitę paskaitą skaitęs gydytojas chirurgas Emilio Kaldera iš Nikaragvos patikino, kad sveikatos sutrikimai visame pasaulyje siaučia tokie pat: vėžys, širdies kraujagyslių ligos, diabetas, alergijos. Jis mano, kad kiekvienas gali būti sveikesnis jei nepataikautų civilizacijos kaprizams, o atsigręžtų į save ir gamtą.
Natalija KONDROTIENĖ
Į Lietuvą su šeima
Praėjusią savaitę Šiauliuose viešėjęs chirurgas, gastroenterologinės srities endoskopuotojas iš Nikaragvos respublikos E. Kaldera plačiai šypsojosi — Lietuvoje labai patinka — graži gamta, gražūs ir draugiški žmonės, tačiau su žmona Berta Marina bei dviemis sūnumis iš Centrinės Amerikos atvykusiems svečiams Lietuvoje buvo šiek tiek per šalta.
„Čia labai žalia, graži gamta, žmonės draugiški ir svetingi. Pastebėjau, kad čia labai mažai nutukusių, pas mus — arba ploni, arba nutukę. Tokių tvirtų ir raumeningų, kaip čia, mažai“, — pastebėjo svečias iš Nikaragvos.
Gydytojas į Lietuvą atvyksta antrą kartą, pirmąjį kartą atvykęs perskaitė per 300 paskaitų apie sveiką gyvenseną ir mitybą, sveikatos gerinimą, ligų prevenciją. Suprato, kad į Lietuvą norėtų sugrįžti dar kartą.
Ponas Emilio šį kartą į kelionę pasikvietė ir žmoną bei du sūnus — šešiolikos ir dvylikos metų, trečiąjį, vyriausiąjį, paliko Nikaragvoje, nes devyniolikametis žengia tėvo pėdomis, pasirinko studijuoti mediciną ir dabar gimtojoje šalyje baigia pirmąjį kursą medicinos universitete.
„Kartą paklausiau sūnaus, kodėl jis pasirinko mokytis mano profesiją. Jis atsakė, kad didžiausią įspūdį daro tai, jog ligonis ateina pas mane slegiamas ligos, o išeina su šypsena ją įveikęs. Pasikviečiu jį stebėti nedidelias operacijas, kad matytų kasdienybę iš arti jau dabar. Širdyje džiaugiuosi, kad mano sūnus tęsia mano darbus“, — kalbėjo chirurgas.
Medicina — išsipildžiusi svajonė
Keturiasdešimt dviejų ponas Emilio Nikaragvoje turi savo kliniką, dirba miesto ligoninėje, visuomeninėse sveikatos organizacijose, veda radijo laidą apie sveiką gyvenseną, skaito paskaitas apie susirgimus bei jų prevenciją.
Gydytojas sako, kad medicina — jo gyvenimo pašaukimas, todėl stengiasi kuo daugiau padaryti dėl žmonių: gydyti, mokyti, patarinėti. Trijų kalbų — ispanų, anglų ir rusų — žinojimas labai praverčia keliaujant po pasaulį. Apgailestauja, kad dėl kelionių, intensyvaus medicininio darbo, sunkių ligonių priežiūros nukenčia šeima, kuriai nebegali skirti tiek laiko, kiek norėtųsi.
Gimęs Nikaragvoje valstietės ir darbininko šeimoje jau nuo 7-8 metų visiems pasakojo, kad taps gydytoju. Respublikoje vyko karas, o mokyklą pabaigusiam Emilio reikėjo nuspręsti, kur mokytis savo išsvajotos profesijos. Perspektyvus jaunuolis gavo valstybės stipendiją mokytis užsienio šalyje — pasirinko Tarybų sąjungos vieną didžiausių miestų Kijevą.
Paskutiniajame kurse Emilio susitvarkęs dokumentus pabaigti mokslų sugrįžo į gimtąją šalį. Prieš penkiolika metų reikėjo nuspręsti, ar tęs specializacijos mokslus gimtojoje Nikaragvoje, Brazilijoje ar Maskvoje. Per penkeris studijų metus gerai išmokęs rusų kalbą, chirurgo specialybės mokytis nusprendė Maskvoje.
„Kol mūsų šalyje vyko karas, turėjau galimybę mokytis taikos metu kitoje šalyje. Žinojau, kad noriu mokytis chirurgijos, dar mokiausi endoskopijos mokslo — tuomet naujovės“, — pasakojo gydytojas.
Gyvenęs Rusijoje, Amerikoje, Argentinoje, kitose šalyse Lietuva ponui Emilio paliko vieną geriausių įspūdžių — žmonės pasirodė draugiški ir svetingi. Šypsodamasis tikino, kad Lietuvos gamtą galėtų palyginti tik su Amerikos valstija Minesota, kur taip pat gausu ežerų ir žalumos. Didžiulį įspūdį paliko Platelių ežeras, miškai.
„Jūs galite didžiuotis, kad turite tokią gamtą. Maniau, kad mano šalis yra pati svetingiausia, dabar tenka pripažinti, kad jūsų“, — juokėsi E. Kaldera.
Civilizacijos iššauktos ligos
Gydytojas E. Kaldera tikina, kad visame pasaulyje, net ir labai išsivysčiusiose šalyse, sparčiai plinta ne tik širdies kraujagyslių ligos, alergijos, diabetas, bet ir vėžys. Spręsdamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktą statistiką gydytojas tikina, kad vėžiniai susirgimai siekia epidemijos lygį, ko nėra buvę iki šiol.
„Mes privalome keisti gyvenimo būdą, sveikai maitintis, nes tik taip galėsime užkirsti kelią gausybei ligų. Vėžį mes turime visi, tačiau tik nusilpus imuninei sistemai, susiklosčius palankioms sąlygoms vėžinės ląstelės ima plisti po organizmą“, — sakė chirurgas.
Pabrėžia, kad visų ligų atsiradimui įtakos turi ne tik mityba, bet ir aplinka. Artritas, astma, galvos skausmai, pasak gydytojo, gali atsirasti kaip alerginės reakcijos į aplinką. Daugelis tokių alerginių reakcijų būna dėl netinkamos mitybos, kurioje gausu konservantų, cheminių medžiagų. Pastebėjo, kad žmonės itin mažai vartoja vandens, kuris organizmui būtinas.
„Organizmą sudaro apie 70 procentų vandens, o vandens vartojama labai mažai. Dvi stiklinės per dieną — tai nėra kūnui reikalingas kiekis. Kaip iš organizmo pasišalins nešvarumai, toksinai, jei trūksta vandens? Viskas tada lieka organizme“, — sakė gydytojas.
Pasak gydytojo, dažniausiai išlaikyti gerą sveikatą nereikia jokio stebuklo — tereikia pakeisti gyvenimo būdą. Gerti daug vandens, mankštintis, pabūti gryname ore, valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Pataria ypatingai daug vartoti vandens vaistus vartojantiems žmonėms, kad išsivalytų kepenys ir inkstai. Inkstai kenčia, pasak gydytojo, nuo visų vaistų, įskaitant paracetamolį ar kitokius per dažnai vartojamus medikamentus. Siūlo nesigriebti vaistų pirmai progai pasitaikius, leisti organizmui pačiam tvarkytis, o nedidelį skausmą verčiau pakentėti.
„Paprasti dalykai, tačiau jų dažnai net nepastebime. Pas mus pilna mango ir kitų puikių vaisių, o žmonės kažkodėl jų nevalgo. Reikia kuo daugiau kalbėti apie vaisių ir daržovių naudą — juose gausu antioksidantų, dabar visi labai mėgsta čipsus ir limonadus, iš čia ir galybė nutukusių ligotų žmonių“, — kalbėjo sveikos gyvensenos propaguotojas.
Kūniška ir dvasinė sveikata
Gydytojas E. Kaldera pabrėžia, kad sveikas žmogus yra tas, kuris gerai jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, emociškai, socialiai.
„Daugelis žmonių save žlugdo vien todėl, kad kažkurioje gyvenimo srityje nesijaučia gerai. Kaltina save dėl nesėkmių, kalba, kad yra prakeikti ar užkalbėti, kad yra nevykę ir nelaimingi. Taigi tokią naštą nešti yra siaubingai sunku. Pats sau užkrauna tokį svorį ir nusprendžia, kad gyventi tokiam ir neverta“, — pasakoja ponas Emilio.
Pasak gydytojo, taip mąstantis žmogus bus piktas, nelaimingas ir ligotas. Pataria nusiraminti, atrasti džiaugsmų, atsipalaiduoti, pažvelgti į situaciją kitaip. Reikia save priversti pamatyti ir gerų dalykų. Siūlo pabandyti visiems pasinaudoti aštuoniais sveiko gyvenimo principais, kurie padės pagerinti ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą. Pirmiausia kūnui būtina mankšta, sveika mityba, gerti kuo daugiau švaraus vandens, gerai pailsėti, būti dažniau gamtoje, nevengti saulės spindulių, atsisakyti rūkalų, alkoholio, narkotikų, vaistų, tikėti į Dievą.
„Viskas yra paprasta, tik reikia daugiau skirti dėmesio sau ir pamatyti, kad viskas gamtoje sutverta mums. Belieka išmintingai tuo pasinaudoti“, — nusišypsojo gydytojas Emilio.
Citata:
„Viskas yra paprasta, tik reikia daugiau skirti dėmesio sau ir pamatyti, kad viskas gamtoje sutverta mums. Belieka išmintingai tuo pasinaudoti“
PAGUNDA: Su žmona Berta Marina Šiauliuose viešėjęs gydytojas chirurgas Emilio Kaldera iš Nikaragvos patikino, kad sveikai gyventi reikia norėti, siūlė nepasiduoti civilizacijos brukamiems pigiems malonumams.
Jono TAMULIO nuotr.