Asbestas grasina sunkiomis ligomis

Asbestas grasina sunkiomis ligomis

Asbestas grasina sunkiomis ligomis

Vyriausybės patvirtinta asbesto šalinimo programa atidėta mažiausiai metams. Kol bus rasti žadėtieji 23 milijonai litų senai šiferio dangai keisti, žmonėms lieka dvi išeitys: laukti paramos arba patiems gelbėtis.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Pavojingiausi yra plaušeliai

Žmonės žino ir trečią išeitį — šiferį nuplėšia patys ir senus lakštus panaudoja praktiškai, pavyzdžiui, juos susmulkina ir papila ant duobėto kelio arba senu šiferiu uždengia ūkinį pastatą ir panašiai.

Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja šiuo atveju yra kategoriška: taip elgtis nevalia.

„Atidėta programa nepasitarnaus visuomenės sveikatai. Bet abai svarbu žmonėms suprasti, kad patys nesiimtų ardyti šiferiu dengtų stogų ar balkonų ir nepakenktų nei sau, nei aplinkai — nekvėpuos ir į aplinką nepaskleis asbesto skaidulų. Būtent jos yra pačios pikčiausios“, — teigė gydytoja.

Įkvepiant asbesto tiesioginis poveikis būna dirbant su asbesto turinčiais gaminiais. Jei darbo aplinkoje asbesto koncentracijos nedidelė ribinė vertė leidžiama (0,60— 0,3 pl/ml), tai gyvenamojoje aplinkoje jo visai neturi būti.

Asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka ir būnant lauke, kai šiferiu dengtas stogas yra suskilinėjęs, aptrupėjęs ir paveiktas atmosferos veiksnių suyra į plaušelius.

„Plaušeliai ne tik netirpsta vandenyje, bet yra ir chemiškai atsparūs. Patekę į kvėpavimo takus, pasiekia plaučių alveoles ir ten gali pasilikti visam gyvenimui“, — perspėjo J. Karalevičienė.

Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą arba šiferį gerai sudrėkinti bei darbui pasirinkti darganotą dieną. Nuimtą šiferį būtina saugoti specialioje pakuotėje ir saugiai nuvežti į pavojingų atliekų sąvartyną.

Kuo senesnis, tuo pavojingesnis

Grėsmę kelia ir iš pažiūros sveiki šiferio lakštai — po 20 metų asbestcemenčio lakštai pradeda natūraliai dūlėti. Todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką.

Ypač pavojingi yra panaudoti šiferio lakštai, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką. Kai lakštai sąmoningai smulkinami, ore neišvengiamai pasiekiama neleistina plaušelių koncentracija ore. O plaušeliai yra labai lengvi ir ore gali sklandyti keletą dienų.

Asbestas į orą gali patekti ne tik nuo senų, aplūžinėjusių individualių namų šiferio stogų, daugiaubučių balkonų, bet ir remontuojant šilumines trasas, kuriose purusis asbestas naudojamas kaip termoizoliacinė medžiaga.

Vėžys gali „atropoti“ ir po 20 metų

Asbestas priskiriamas medžiagoms, kurios gali sukelti vėžį ir ši galimybė įrodyta. Taip teigdama gydytoja J. Karalevičienė sako nenorinti žmonių gąsdinti, tačiau tai žinoti reikėtų.

Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po 20— 30 metų, todėl nustatyti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka, tuo didesnė rizika susirgti.

Visos asbesto atmainos pripažintos I kategorijos kancerogenais. Gydytoja išvardijo asbesto sukeliamas ligas: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau — skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama tiesiogiai dirbant su asbestu ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas.

„Tačiau mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik Nepriklausomybės laikotarpiu, remiantis Lietuvos higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, 1992— 2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai“, — sakė gydytoja.

STOGAS: Nuimant seną šiferį, patariama kreiptis į šį darbą išmanančius specialistus. Senus lakštus panaudoti dar kartą, nedovanotina klaida sau ir aplinkai.

PATARIMAS: Gydytoja Jūratė Karalevičienė akcentavo: „Svarbu informaciją pateikti atsakingai, kad nepradėtų veikti nocebo efektas, kai susergama vien todėl, kad bijamasi susirgti. Tikimybė susirgti atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant užterštu oru ilgesnį laiką, dažniausiai tai profesiniai susirgimai“.

 

Faktai

* Nuo 2000 metų sausio 1 dienos Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose — ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose.

* Nuo 2005-ųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje apskritai apskritai uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius.

* Šiauliuose jau 2006 metais — tai pirmas atvejis Lietuvoje — vaikų lopšeliuose-darželiuose neliko pavėsinių su pavojinga sveikatai asbestcemenčio šiferio danga.

* 2009— 2010 metais savivaldybėms pavesta inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius, sisteminti ir kaupti inventorizacijos duomenis.

CITATA: „Kasmet Lietuvoje nustatoma 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų 50 per metus gali būti sukelti asbesto.