Naujausios
Alergiją gali sukelti ir natūrali tarša
Žiedadulkių kiekį ore nuolat tiria Šiaulių universiteto aerobiologai, kurie ne tik pateikia informaciją visuomenei, bet ir atlieka mokslinius tyrimus. Docentė Ingrida Šaulienė akcentuoja, kad ore sklando ne tik žiedadulkės, bet ir grybų sporos, vabzdžių dalys ir kiti mikroskopiniai gamtinės kilmės oro teršalai, keliantys alergiją.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Alergiją kelia ir grybų sporos
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėja, docentė Ingrida Šaulienė sako, kad tarša — ne tik gamyklų ar automobilių skleidžiama tarša. Esama natūralios oro taršos, kurią sukelia gaisrai, dirvožemio pustymas, smėlio audros, klimato kaita, augalai ir kiti.
„Kartu su įkvepiamu oru į mūsų organizmą patenka vabzdžių kojų, kitų dalių, žiedadulkių, plaukelių, grybų sporų, apie kurias dar nelabai žmonės ką žino, nebent tik apie valgomus ir pelėsinius grybus namų kampuose“, — pasakojo I. Šaulienė.
Grybų sporos yra dar mažesnės už žiedadulkes, jų sklando žymiai daugiau. Itin gausu grybų sporų būna vasaros pabaigoje— rudens pradžioje, kai oras dar įšilęs, bet jau pilnas drėgmės.
Pasak mokslininkės, kiekvienai augalų rūšiai būdinga savita žiedadulkės forma, pagal kurią mokslininkai nustato, iš kokio ji augalo, žiedadulkių turi tik augalo vyriškieji žiedai. Pateikia, pavyzdį: beržo žirginiai yra vyriškieji žiedai ir turi milžinišką kiekį žiedadulkių, tad alergiškiems žmonėms nepataria namo pavasarį neštis beržo pumpurų.
„Vienas beržas gali išbarstyti iki 20 tūkstančių žiedadulkių, labai gausiai žiedadulkių paberia ir pušys“, — sakė I. Šaulienė.
Įsijautrinama nuo baltymo
Pavasarį nemažai žmonių kenčia nuo šienligės, kuri pirmą kartą buvo paskelbta 1819 metais, nors alergijos priežastimi buvo laikytas šienas, moksliškai įrodyta, kad šienligę sukelia žiedadulkės.
„Šie itin smulkūs grūdeliai turi daug įvairių labai specifinių baltymų. Jie tarp augalų veikia kaip atpažinimo kodas, reikalingas augalams daugintis. Ant gleivinės nusėdusios žiedadulkės išskiria baltymus, sukeldamos alergijos simptomus: varva bei peršti nosis ir akys, atsiranda kosulys ar odos įsijautrinimas“, — pasakojo docentė.
Alergijos simptomus, pasak mokslininkės, sukelia apie 50 rūšių augalų, dažniausiai vėjo apdulkinamų. Aerobiologai vertina 16 medžių rūšių, 13 žolių ir 5 piktžolių rūšių žiedadulkių pasklidimą. Jų pasklinda į orą kartais ir vasario mėnesį ir gausu būna iki rugsėjo.
Telkia jėgas bendram darbui
„Po tyrimų paaiškėjo, žmogaus organizmas įsijautrina, jei kubiniame metre oro yra 35 žiedadulkės. Tai — nedaug. Balandžio mėnesį, kai žydi beržai, kubiniame metre šio augalo žiedadulkių gali būti iki 2 tūkstančių, rudenį alergiją gali kelti grybų sporos, kurių sezono metu būna iki 5— 6 tūkstančių“, — sakė I. Šaulienė.
Žiedadulkių tyrimus mieste atlieka tik Šiaulių universiteto mokslininkai, Lietuvoje yra įrengtos trys žiedadulkių gaudyklės: Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Aplinkotyros katedros vedėja sako, kad nuo 2007 metų Šiaulių universiteto aerobiologai prisijungė prie Europos bendradarbiavimo mokslinių ir techninių tyrimų srities programos (COST), kuri koordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus. Taip Europos mokslininkai skatinami tarpusavyje bendradarbiauti.
„Žiedadulkės nežino sienų, jos sklinda iš vienos šalies į kitą. Sukurtas daugiadisciplinis Europos mokslininkų forumas, kuris kritiškai įvertina esančią informaciją apie alergines žiedadulkes, prognozuoja, kuria tolesnę strategiją“, — pasakojo mokslininkė.
COST Veikloje ES0603 „Alerginių žiedadulkių formavimosi, barstymo, pasiskirstymo ir poveikio sveikatai vertinimas Europoje (EUPOL)“ kartu su Šiaulių universitetu dalyvauja dar 25 Europos šalys. Norintys plačiau sužinoti apie vykdomus tyrimus ar jų rezultatus gali apsilankyti interneto svetainėje www.eupollen.eu.
Remiant COST Veiklai buvo sukurta ir unikali pirmoji lietuviška interneto svetainė www.pollen.lt. Joje lankytojai gali rasti naujausią ir patikimą informaciją apie oru plintančias žiedadulkes, jas produkuojančius augalus ir panašiai.
ŽINIOS: „Alergija per Europą žengia milžiniškais žingsniais, todėl jei žinosime, kaip tinkamai apsisaugoti nuo žiedadulkių, kada jų ore būna daugiausia, nebijosime ir ligos“, — sakė Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėja, docentė Ingrida Šaulienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.